Mūsų tikslas: laimingi ir besišypsantys Jūsų veidai.
- Raportuok. Trumpai.
- Gyvas. Eina į darbą. Kažko vis tikisi.
- Ko tikisi?
- Sunku man pasakyti. Du kartus rodžiau jam laimingą sapną. Nemato. Vis skundžiasi, kad darbe pavargsta.
- O kas darbe?
- Kaip ir pas visus. Vadovai. Betvarkė. Rūkykla. Gandai.
- Vadovai griežti?
- Vadovai kaip vadovai. Kaip ir visur. Tik bijo jis kažkodėl jų.
- Baimes vaikei?
- Žinoma, kas rytą pakeliui į darbą. Sparnais mojavau virš galvos. Net debesis išvaikiau. Teko per galvą pliaukštelėti, kad bent saulę pastebėtų.
- Simpatiška nepažįstamoji?
- Be abejo. Metro kaktom susidūrė.
- Ir kaip?
- Kaip? Niekaip. Suburbuliavo “atsiprašau” ir vėl į savo mintis pasinėrė.
- O po darbo?
- Parduotuvė. Televizorius. Internetas. Miegas.
- Televizorių gadinai?
- Žinoma. Naują nusipirko.
- Internetą atjunginėjai?
- Penkias dienas iš eilės. Tada darbe sėdi iki vėlumos.
- Taaaaip….o savaitgaliai?
- Miega iki pietų. Tada tvarkosi. Vakare – draugai, nereikšmingi pliurpalai, degtinė…Namo vidurnaktį. Iš ryto skaudanti galva. Visą dieną lovoje arba prie kompiuterio.
- O JI?
- JI šalia. Į vieną parduotuvę vaikšto.
- Eilėje susidūrė?
- Viskas kaip priklauso. Net savaitgalį į autobusų stotelę abu atvedžiau.
- Likimo linijas tikrinai?
- Taip. Sutampa. Tame ir reikalas…Toks jo gyvenimo būdas... Na, negaliu aš daugiau!
- Baigt kalbas! Kur ypatingo poveikio priemonių sąrašas?
- Štai, šefe. Gripas su karščiavimu ir kliedesiais. Kaulų lūžis. Automobilio avarija. Bankrotas. Gaisras. Finansinė krizė.
- Pakanka. Ypatingo poveikio priemonių panaudojimui leidimą gavai. Bet kol kas išrink tik vieną...Gal atsipeikės. Vykdyk.
Nevargink savo Angelo...
Į praeitį nesugrįši ir jos nepakeisi. Kokia bus ateitis, priklauso nuo to, ką galvoji ir kaip elgiesi DABAR, šią akimirką. Nelauk, kol gyvenimas įspraus į kampą...