Antuanas de Sent Egziuperi

Antuanas de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupery) - garsusis prancūzų lakūnas/rašytojas, gimė 1900 m. birželio 29 d. Lijone, draudimo inspektoriaus šeimoje, tad nepriteklių nepatyrė nei vaikystėje, nei mirus tėvui. Nuo pat mažens turėjo lakią vaizduotę, susigalvodavo įvairių žaidimų, į kuriuos pasinerdavo ne tik jis pats, bet ir brolis su seserimis. Būtent vaikystėje prijaukinti gyvūnai Mažajame Prince atgijo garsiuoju „lapės prisijaukinimu“, vėliau įgijusiu tikros, gilios draugystės reikšmę.

Visą laiką Egziuperi domėjosi bei žavėjosi technika, todėl nenuostabu, kad visas gyvenimas ir kūryba su ja glaudžiai susijusi. 1921 m. būsimasis rašytojas įsidarbino mechaniku Prancūzijos oro pajėgose, Strasbūre. Po šešių metų Egziuperi apsivilkęs pašto lakūno uniformą iki 1938 m. gabeno laiškus iš Tulūzos į Dakarą, aplankydamas daugybę Afrikos miestų. Kapituliavus Prancūzijai, rašytojas pasitraukė į JAV, o iš ten, pasitaikius progai, išvyko į Šiaurės Afriką - vėl tarnauti karo aviacijoje. 1944 m. liepos 31 d. A. de Sent-Egziuperi iš žvalgybinio skrydžio nebegrįžo ... Manoma, kad jį pašovė ir nugramzdino į Viduržiemio jūrą naikinamosios vokiečių aviacijos lėktuvas.

Antuanas de Sent-Egziuperi buvo žmogus, gyvenime patyręs daug nuotykių, pavojų, išgyvenęs daug džiaugsmo, nerimo valandų, supratęs, ką reiškia skrydžio svaigulys ir kritimo siaubas. Jo asmenybė ryški, jausminga, veržli, o kūriniuose gausu autobiografinių momentų, prisiminimų. Kiekvieną savo ar draugo nutikimą Egziuperi aprašo filosofiškai, prasmingai. Taip pat nepakartojami ir originalūs Egziuperi gamtos simboliai, vaizdai, kurie glaudžiai siejasi su rašytojo humanistišku požiūriu į žmogų,žmonių tarpusavio santykius ir padeda jausmingiau juos atskleisti.

Žymiausias rašytojo kūrinys „Mažasis princas“.

Antuano de Sent Egziuperi mintys:

• Mylėti - reiškia žiūrėti ne vienam į kitą, o žiūrėti kartu viena kryptimi.
  (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Šlovini laisvę, o savo kalėjimuose laikai tuos, kurie nedainuoja taip kaip tu.
  (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Kurti – tai pastatyti kitą ten, iš kur jis matytų pasaulį tokį, kokį nori matyti, o ne siūlyti jam naują pasaulį. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Teisti pačiam save – daug sunkiau nei teisti kitą. Jei gebėsi gerai save teisti, tai rodys, kad esi tikras išminčius. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Chirurgas, tirdamas ligonį, nepaiso aimanų. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Aš pasakysiu tik vieną paslaptį... Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Žmogaus širdies gelmės neišmatuojamos. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Žmogus atsiskleidžia galinėdamasis su kliūtimis. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Kalba - nesusipratimų šaltinis. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Myliu draugą, kuris lieka ištikimas gundomas, nes jei iš viso nėra pagundų, nebėra ištikimybės, vadinasi, aš neturiu draugo. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Nors žmogaus gyvenimas neįkainojamas, mes visad elgiamės taip, tarsi egzistuotų kažkas dar vertingesnio. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Išlaisvink žmogų, ir jis pradės kurti. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Yra tik viena tikra vertybė – tai žmogaus ryšys su kitu žmogumi.
  (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Maitinausi, kad gyvenčiau, gyvenau, kad pasiekčiau, pasiekiau, kad grįžčiau ir atsiduočiau apmąstymams ir ilgėdamasis tyloje pajusčiau, jog mano širdis tapo didesnė. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Meilės pradžia ir pabaiga panašios: susitikus trūksta žodžių.
  (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Juk tai, ko ieškome, galima rasti vienoje rožėje arba truputėlyje vandens.
  (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Nėra skanesnės duonos už tą, kuria daliniesi su kitais. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Jeigu kito sielvartui lieku abejingas, aš susiaurinu savo pasaulį.
  (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Pralaimėjimas, kad ir koks bjaurus, gali būti vienintelis kelias į prisikėlimą.
  (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Jeigu norima, kad mes suprastume, kas mums sakoma, turi būti kreipiamasi į mus paprasta kalba. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Mirusysis, jei gerbiame jo atminimą, tampa brangesnis ir galingesnis už gyvą žmogų. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Kada miršta žmogus, miršta ir nežinomas pasaulis. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Grožis juolab yra ne tikslas, o atlygis. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirki draugų, tai draugų žmonės ir neturi. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Gyventi – tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Tik tada teįstengiame suprasti pasaulio tvarkymosi dėsnius, kai patys savo kailiu juos pažįstame. (Antuanas de Sent-Egziuperi)


• Tu pasidarai atsakingas už tą, su kuriuo susibičiuliuoji. (Antuanas de Sent-Egziuperi)

Grįžti

Vinių lentos

=======================