Fransua de Larošfuko

Fransua de Larošfuko​ (pranc. François de La Rochefoucauld) – žymus prancūzų rašytojas, seistas, gimęs 1613 metais.

Fransua de Larošfuko mintys:

• Aistra – tai vienintelis oratorius, kurio argumentai visada įtikina; jų galia tarsi plaukia iš pačios gamtos ir remiasi jos dėsniais. Todėl paprastas, bet aistros pagautas žmogus gali greičiau įtikinti negu iškalbus, tačiau abejingas. (Fransua de Larošfuko)


• Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos. (Fransua de Larošfuko)


• Kol žmogus gali daryti gera, jam negresia pavojus susidurti su nedėkingumu. (Fransua de Larošfuko)


• Tikra draugystė nepažįsta pavydo. (Fransua de Larošfuko)


• Vertingiausia dovana žmonėms po išminties yra draugystė. (Fransua de Larošfuko)


• Jeigu draugai jus apgaus, atsakykite abejingumu į jų draugiškumą, bet būkite jautrūs jų nelaimėms. (Fransua de Larošfuko)


• Tikras draugas yra didžiausias turtas, nors jo įgijimu mažiausiai rūpinamasi. (Fransua de Larošfuko)


• Savo draugų nelaimėse pastebime tai, kas mūsų visai neerzina. (Fransua de Larošfuko)


• Kas niekada nedarė kvailysčių, tas ne toks išmintingas, kaip jam atrodo. (Fransua de Larošfuko)


• Žymiai lengviau būti išmintingam kitiems, negu pačiam sau. (Fransua de Larošfuko)


• Klaidos dovanotinos, jei turi jėgų prisipažinti klydęs. (Fransua de Larošfuko)


• Mes lengvai pamirštame savo klaidas, kai jos žinomos tik mums vieniems. (Fransua de Larošfuko)


• Kai tik kvailys mus pagiria, jis jau neatrodo mums toks kvailas. (Fransua de Larošfuko)


• Apsimetinėjimas nepadės ilgai slėpti esamą meilę arba vaizduoti nesamą. (Fransua de Larošfuko)


• Kol žmonės myli, tol atleidžia. (Fransua de Larošfuko)


• Nuoširdumas – tai atvira širdis. (Fransua de Larošfuko)


• Atmestas pagyrimas atskleidžia norą dar kartą išgirsti liaupsinančius žodžius. (Fransua de Larošfuko)


• Duodami patarimai, bet neduodama proto jais naudotis. (Fransua de Larošfuko)


• Pavydas daugiau turi savimeilės nei meilės. (Fransua de Larošfuko)


• Didelis menas laiku pasakyti savo nuomonę, bet nemažas menas ir laiku patylėti. (Fransua de Larošfuko)


• Galima būti gudresniam už kitą, bet negalima būti gudresniam už visus. (Fransua de Larošfuko)


• Geriau juoktis ir nelaimingam, negu numirti nepasijuokus. (Fransua de Larošfuko)


• Kaip galim reikalauti, kad kas nors saugotų mūsų paslaptį, jei patys nemokam jos saugoti? (Fransua de Larošfuko)


• Mums džiaugsmą dovanoja ne aplinka, o mūsų požiūris į aplinką. (Fransua de Larošfuko)


• Net jei mūsų viltys neišsipildo, jos pramina mums gyvenimo kelią. (Fransua de Larošfuko)


• Pasitaiko gyvenime situacijų, iš kurių išsinarplioti gali padėti tik kvailumas. (Fransua de Larošfuko)


• Pažinti save žymiai sunkiau, negu tyrinėti savo artimąjį. (Fransua de Larošfuko)


• Santuoka – tai vienintelis karas, per kurį miegate su savo priešu.(Fransua de Larošfuko)


• Senatvė – tironas, kuris grasindamas mirtimi uždraudžia visus jaunystės malonumus. (Fransua de Larošfuko)


• Tas, kuris mano, kad gali apseiti be kitų, labai klysta; bet tas, kuris mano, kad kiti negali be jo apseiti, klysta dar skaudžiau. (Fransua de Larošfuko)


• Labai maža žmonių, kurie nuoširdžiai norėtų išklausyti apie save visą tiesą. (Fransua de Larošfuko)

Grįžti

Vinių lentos

=======================