Pyragas

Vyras ir žmona pragyveno santuokoje trisdešimt metų. Bendro gyvenimo jubiliejaus proga žmona nusprendė pradžiuginti vyrą gardžiu vyšnių pyragu. Tokį pyragą ji kepdavo kiekvieną sekmadienį.

Tačiau šį kartą norėjo jį paruošti su ypatinga meile. Kiekvieną kartą padalinusi pyragą pusiau, vyrui ji atiduodavo labiau paskrudusią, skaniąją, pusę. Pati valgydavo likusią dalį su minkštuoju šonu.

Pagaliau pyragas baigė kepti. Žmona padalino jį pusiau. Ir staiga pagalvojo. Ji trisdešimt metų vyrui atiduodavo skaniąją pyrago dalį. Negi ji nenusipelnė bent šiandien skaniąją pyrago dalį pasilikti sau.

Nors jaudinosi ir nerimavo, kaip vyras sureaguos į tokį jos akibrokštą, visgi padarė taip kaip nusprendė - sau pasiliko paskrudusiąją pyrago pusę, vyrui į lėkštę įdėjo pyrago dalį su minkštuoju šonu.

Išvydęs lėkštę su savąja pyrago dalimi, vyras akimirkai neteko žado, po to nusišypsojo žmonai ir tarė:
- Ačiū tau. Tai nuostabiausia dovana, kokios tik galėjau tikėtis. Džiaugiuosi, kad trisdešimtmečio proga gavau tą pyrago dalį, kuri man labiausiai patinka, ir kurią visus tuos metus palikdavau tau.

Istorijos moralas: Kalbėkime apie tai, kas mums rūpi. Klauskime apie tai, kas rūpi kitiems, ypač mums brangiems žmonėms. Kad praėjus daugybei metų staiga nepaaiškėtų, kad visą tą laiką aukojomės ten, kur mūsų auka niekam nebuvo reikalinga.

Grįžti

Vinių lentos

=======================