DANIELĖS ŠIRDIS.
Ši knyga jums papasakos:
- Apie žinomus ir nežinomus Būties dalykus.
- Apie žemiškąsias ir dangiškąsias keliones ir apie jose patirtus įvykius.
- Apie pasirinkimus, kuriuos darome norėdami pažinti, kas nauja.
- Apie pagarbą ir meilę, apie draugystę ir pyktį, apie niekada nesibaigiančius atradimus ir praradimus.
Egzistuoja du pasauliai – dangiškasis ir žemiškasis. Atrodytų, jie labai skirtingi, tačiau iš tikrųjų yra panašūs tarsi dvi vieno medžio šakos, iš to pat kamieno išaugusios į priešingas puses. Viena pusė yra dieviškasis gailestingumas, kita – dieviškasis griežtumas, o pats medžio kamienas simbolizuoja dieviškąją pusiausvyrą. Šviesa negali egzistuoti be tamsos, šaltis – be karščio, pragaro kančia – be dangaus palaimos.
Ši knyga – tai romantiška istorija apie angelų gyvenimą. Jie mokosi, klysta, kenčia kaip ir mes ir taip pat kaip mes mokosi atleisti – ne tik kitiems, bet ir sau. O tada imasi savo misijos – padeda žmonėms apsivalyti ir nušvisti.
„Saulė Zujūtė atstovauja dvasinės ir ezoterinės literatūros krypčiai. Savo stilistika ir temomis jos kūryba artima *Naujojo amžiaus judėjimo* literatūrai. Pasaulinio (ar net visos visatos) masto problemos, dvasinės paieškos, moralinio apsisprendimo būtinybė, senųjų tikėjimų tradicijos - štai tas fonas, kuriame gyvena ir patiria nepaprastus nuotykius Saulės Zujūtės romanų herojai. Autorė padeda skaitytojui patekti į nepaprastų vizijų pasaulį ir kantriai bei supratingai veda jį per nežinomybę iki paskutinių knygos puslapių.
Saulės Zujūtės literatūrinės išmonės gerbėjų būrį visų pirma sudaro skaitytojai, kurie nori pamatyti pasaulį platesnį ir spalvingesnį, nei daugelis mūsų jį regi kasdieniu žvilgsniu.“
S.Zujūtės knygų vertėjas į vokiečių kalbą Markus Roduner
Naujoje Saulės Zujūtės knygoje vingriai pasakojama apie du pasaulius – dangiškąjį ir žemiškąjį. Atrodytų, tokius skirtingus, bet kartu ir labai panašius. Mat ir vienur, ir kitur nenumaldomai vyksta kova tarp gėrio ir blogio.
Ši knyga apie tai, kad savigrauža ir sielvartavimas nekeičia jau įvykusio veiksmo. Jį gali pakeisti tik tavo tolesni veiksmai, nukreipti gėriui gausinti. Kaip tikina vienas pagrindinių veikėjų Ugnius, už savigraužą reiktų bausti, o ne už klaidas. Jei suklydai – ištaisyk. Ir jokio graudenimosi. Dėl to drąsūs, ryžtingi, išradingi, aktyvūs tamsos angelai kažkada atsiskyrė nuo lėtapėdžių, sentimentalių šviesiųjų. Jie drįso nuolat kūnytis į žmonių pasaulį, pažinti žmogiškąją prigimtį iš vidaus, veikti, klysti ir prisiimti klaidų pasekmes.
Angelų išlaisvintojas Ugnius gauna užduotį: įtikinti švytinčią angelę Danielę grįžti į Rojų ir ten, švaresnėje bei taikingesnėje aplinkoje, atlikti savo atgailą. Mat šviesos angelai pragarui pavojingesni nei ugnikalniai Žemei. Danielė – jauna, vadinasi, ambicinga ir kategoriška, reikli ir greita save teisti. Kokios gudrybės imsis Ugnius, siekdamas įvykdyti legionų kapitonės Aitros nurodymą – grąžinti angelę Danielę ten, iš kur atėjusi? Ir visgi kaip netikėtai ši istorija pasibaigs...
Komentaras: Pastaba: HTML nenaudojami!
Įvertinimas: Blogai Gerai
Įveskite kodą į žemiau esantį laukelį