Mūsų tikslas: laimingi ir besišypsantys Jūsų veidai.
Olegas Lapinas. Kaip nustoti galvoti?
Mąstyti yra žmogaus privalumas. Tačiau kartais mąstymas ima trukdyti gyventi. Kai kurie žmonės apskritai kenčia nuo įkyraus mąstymo, kiti pastebi, kad situacijose, kuriose priimta veikti, jie ima mąstyti ir nieko nenuveikia.
Polinkis viską apmąstyti ir išanalizuoti gali užgožti žmogų, neleisdamas mėgautis nei poilsiu, nei miegu, jau nekalbant apie šventimą ir seksą. Kūrybai tyla taip pat reikalinga: kaip sakė vienas kompozitorius, muzika yra kuriama tyloje, kaip paveikslas - baltame fone.
Mūsų pasaulis perpildytas vaizdais, tekstais ir reklama.
Todėl žmonės vis dažniau prašo padėti atsikratyti įkyraus polinkio mąstyti, išmokyti elgtis laisvai ir elgtis spontaniškai. Spontaniškumas reiškia sugebėjimą į naują situaciją reaguoti greitai ir tinkamai, nesiruošiant iš anksto ir nesakant: „Palaukite, man reikia tai apmąstyti".
Tiems, kurie mano, jog nemąstyti yra labai lengva, siūlome nuimti laiką, užsimerkti ir pastebėti, kiek sekundžių praeis, kol galvoje atsiras pirmoji mintis. Specialiai nesitreniravę žmonės dažniausiai pastebi, kad praeina nuo dešimties iki keturiasdešimties sekundžių. Pažengę medituojantys žmonės, tarkime, praktikuojantys jogą, sugeba išbūti be minčių vieną - dvi, daugiausia - keliolika minučių. Normalaus statistinio piliečio sąmonė panaši į radiją, kurį pamiršo išjungti!
Tai kam gi tuomet reikalingas mąstymas? Psichologai, tyrinėję mūsų veiklą, pastebėjo: kai veikla eina sklandžiai, mąstymas nėra būtinas. Tarkime, jei mes atliekame automatinį veiksmą - grįždami namo atrakiname duris - mąstyti apie raktą ir duris mums nėra būtina. Tačiau kai veikla sutrinka, tarkime, rakto nerandame arba kai jis nerakina - štai tada įsijungia mąstymo procesas: „Kur galėjau pamesti raktą?" „Kas sulaužė spyną?" Taip prasideda vidinis monologas ar dialogas.
Sklandžiai veikdami mes ne tiek mąstome, kiek suvokiame save ir aplinką, jaučiame jausmus, veikiame. Mąstymas - tai viso labo mūsų instrumentas, skirtas problemoms spręsti... Kol pats netampa problema. Ką tuomet daryti?
Teisybės dėlei pasakysime, kad netgi labai įkyriai mąstančio žmogaus galvoje kartais atsiranda pauzių. Dažniausiai trumpam tai įvyksta tokiais atvejais, pvz., gavus stiprų smūgį arba atliekant fiziologiškai atpalaiduojantį veiksmą: nusičiaudėjus, nusižiovavus, tuštinantis, šlapinantis, patiriant orgazmą. Žinoma, moterys ir vyrai skirtingai patiria orgazmą, ir viena lytis - atspėkite, kuri- sugeba mąstyti net orgazmo metu.
Galbūt ne be reikalo mūsų protėviai nešiodavo su savimi uostomą taboką? Įdėjus jo žiupsnį į šnervę buvo galima skaniai nusičiaudėti. Bent jau tuo momentu galva būdavo tuščia!
Išjungti mąstymą prisigeriant iki sąmonės netekimo - pakankamai paplitęs būdas, nekalbant apie psichiką veikiančius vaistus, šokius iki nukritimo ir sportinę ekstazę. Šios priemonės, deja, reikalauja pastangų ir tinka ne kiekvieno žmogaus sveikatai.
Vidinės tylos galima mokytis medituojant. Dalis jogos sistemos - proto disciplina, susidedanti iš kelių viena po kitos einančių pakopų. Dažniausiai jų metu žmogus koncentruoja dėmesį į tikrą ar įsivaizduojamą objektą, leisdamas savo mintims tekėti laisvai, ir iš pradžių yra nuolat tų minčių blaškomas, tačiau po truputį vis grąžina dėmesį į išsirinktą objektą, kvėpavimą ar garsą.
Praktikuojant jogą nuolat dėmesys nusistovi ir jei nusistovi pakankamai ilgam - gali ateiti ypatingo susiliejimo su Dievybe būsena - samadhi.
Krišnaitai mąstymui išjungti dainuoja mantrą - tą patį priedainį apie Krišną.
Japonų dzen meistrai mąstymo išjungimui taip pat naudoja mantras, o be to - klausimus, į kuriuos loginis mąstymas atsakyti negali: „Jei tu pasakysi, kad tai - lazda, aš tau smogsiu; jei pasakysi, kad tai ne lazda - irgi smogsiu. Jei nieko nepasakysi - smogsiu. Kas tai?" Geras spontaniškas atsakymas - išplėšti lazdą iš mokytojo rankos.
Kinų taiči ir cigun sistemoje mąstymas nuraminamas lėtai judant, o taip pat judinant vaizduotėje energetinį kamuoliuką". Tarkime, „mažojo dangaus rato" pratime jį judina per centrinę kūno ašį, o kvėpavimas ir tarpvietės judesiai padeda prastumti šį kamuoliuką nuo pilvo priekio į nugarą ir pakelti jį iki galvos. Tuomet vietoje mąstymo atsiranda ypatingas ekstazinis jausmas.
Mistikų islamistų sufijų šokiuose, indų tantristinių ir Ošo dinaminių meditacijų metu žmogus sustiprina savo emocinę išraišką garsiai šaukdamas, šokinėdamas, giliai kvėpuodamas , o po to - „stop fazėje" - mėgaujasi vidine tyla. Tačiau patikėkite: čia, kaip ir jogoje, ilgą laiką galvą užpildo įvairios mintys.
Taigi žmonėms, stojusiems į dvasinio tobulėjimo kelią, mąstymą suvaldyti, ko gero, pavyks. O kas to padaryti nesiruošia, bet nori, kad galva pailsėtų nuo minčių, yra kelios gudrybės:
Mąstymą galite nuraminti, jei bent pusei minutės abiejų rankų pirštais užspausite šnerves ir ausis, užčiaupsite ir užsimerksite.
Mąstymas išsijungia pauzėse tarp įkvėpimų ir iškvėpimų.
Mąstymas rimsta įsivaizduojant varpo skambėjimą.
Uždengus akis delnais ir užsimerkus prieš akis nuo įtemto mąstymo bėga šviesos taškeliai - fosfenai, o vaizduotę užpildo matytų dalykų vaizdiniai. Įsivaizduojant, kaip regėjimo laukas laipsniškai tampa tirštai juodas, mąstymas taip pat nurimsta.
Taigi pabandykime išjungti šį vidinį radiją bent trumpam. Pasimėgaukime tyla galvoje. Gal jos fone atsirandančios naujos mintys skambės gražiai ir prasmingai?
Psichoterapeutas Olegas Lapinas,
2007 gruodžio mėn. 30 d.
