Neturėtumėte. Kodėl? Tai jau praeitis ir to nepakeisi. Paleiskite tai ir užmirškite. Nebeteiskite savęs už senus „nusikaltimus“. Tai kas šiandiena ryte yra tiesa, rytoj jau bus nebe. Jeigu vakar buvote susipykę su draugu, tai nereiškia, kad jis šiandiena Jus kažkuo kaltina. Paleiskite kaltę iš savo gyvenimo ir gyvenkite daug laimingesni.

Visur, kur sėjate kaltė savo gyvenime, ten tęsiasi nelaimės. Jeigu jaučiatės kalti dėl savęs, savo kūno, tėvų, draugų ar dar ko, taip netūrėtų būti. Gyvenkite savo gyvenimą, Jūs nesate dėl nieko kaltas šiandiena. Pradėkite viską iš naujo. Jeigu kiti nesugeba to paleisti ir toliau kažkuo kaltina Jus, tai Jų problema, o ne Jūsų. Žinau, kad tai gali pasirodyti arogantiška, bet tiesiog judėkite toliau, gyventi neigiamose emocijose neverta.

Žiūrėkite į tai taip: kaltė yra EGO sugalvotas terminas tam, kad Jus kartais sutramdyti, jis yra beveik atvirkščias meilei. Ką Jūs darote kai jaučiatės kalti? Palyginkime:

Kaltas:

• Leidžiate kitiems save skriausi

• Leidžiate sau save skriausti

• Slepiate patį save

• Kaltinate save ir kitus

Meilė:

• Leidžiate sau ir kitiems mylėti save

• Leidžiate sau mylėti kitus

• Drąsiai rodote save pasauliui

• Atleidžiate sau ir kitiems

Dauguma žmonių jaučiasi kalti nuo vaikystės, tą nuolatos matau savo kursuose. Kaltės jausmas veikia kaip refleksas manipuliuojant kitais. Pvz „aš dėl tavęs tiek padariau, o tu negali piršto pajudinti?“ Tai yra kaltinimas su kuriuo kaltę jaučiantis žmogus sunkiai susitvarko. Jeigu kažką darote, tai darykite tai besąlygiškai arba susitarkite iš pradžių ir nemanipuliuokite kitų žmonių kalte, tai yra „žemos lygos“ poelgiai. Geriau padėkite kitiems besąlygiškai ir įkvėpkite juos, kad net prašyti nereikėtų.

Liudas Vasiliauskas
Būkite laimingi!

Grįžti