Mūsų tikslas: laimingi ir besišypsantys Jūsų veidai.
Vidas Jankauskas: Mėsos kaina
O valgyti mes mėgstam. Tiksliau, ryti. Maistas šiandien derivatyvizuotas į greitą ir visur prieinamą malonumą, kuris itin brangiai kainuoja. Ne tik visuotinio nutukimo prasme. Jei bent vieną kartą per savaitę atsisakytume mėsos, gerokai sumažintume pasaulinio atšilimo pavojų. Jei visiškai atsisakytume mėsos, galėtume kasdien važinėti nors ir tankais, nes tai, pasauliniu CO2 emisijų mastu, būtų efektyviau, nei visiškai nenaudoti vidaus degimo variklių. Mėsa ir jos gamyba sukuria veik penktadalį visų šiltnamio efektą keliančių dujų. Metanas- tą, kurį purpsi ir savo tortais išskiria milijonai karvių ir kiaulių visame pasaulyje, yra net 23 kartus labiau klimato atšilimą skatinantis faktorius, nei anglies dvideginis.
Atrodytų, sensacinga ir konstruktyvi naujiena, juolab, kad ją paskelbė dr. Rajendra Pachauri, Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės Klimato kaitos tarybos pirmininkas, dar visai neseniai kartu su kitais tyrėjais gavęs Nobelio premiją. Jau nekalbu apie tai, kiek mėsos ribojimas būtų naudingas kiekvieno iš mūsų sveikatai ir net linijoms.
Bet ar apie tai kalba masinės dezinformacijos priemonės? Ar restoranuose, valgyklose ir parduotuvėse sugrįžo gražios krikščioniškos, ir net sovietinės „žuvies dienos" tradicija? Ne. Tikėtina, kad šios įžvalgos bus paskandintos polemikos dumble, kurį ir toliau drums pasaulinis mėsos gamintojų kartelis. Net jei ir jis tik virtualus, jis sugeba formuoti viešąją nuomonę daug geriau, nei, tarkim, vegetarų interesus atstovaujančios organizacijos. Ar pornografijos pramonės lobistai - nes mėsos pramonė, vien Europos Bendrijoje, generuoja ne 30 miljardų dolerių per metus, bet septynis kartus daugiau pajamų.
Tai, kas kažkada buvo prabanga - mėsos kasdien ne daug kas valgė dar net Lietuvoje prieškario metais, tapo pigia, nematoma, kasdien pasiekiama masiškai itin efektyviai gaminama generine preke. Išvestiniais mėsos produktais aktyviai prekiaujama visose pasaulio biržose, nes mėsa tapo mėsa - beveide, standartine preke - kaip soja, cukrus ar anglys.
Bet anglims neskauda, kai jas krauna į vagonus, rūšiuoja, trupina, skaido ir galų gale sukūrena. Anglys neturi charakterio. Jos neprisiriša, nekenčia, nesidžiaugia ir neverkia.
Jei turi šunelį, juo labiau jei veži jį į parodas, turėtum nemaloniai nustebti, jei rytoj rastum jo šlaunelę kur nors tviskančiame prekybos centre aseptinėje pakuotėje. Greičiausiai nenorėtum matyti, koks buvo tavo Brisiaus galas šiuolaikinėje ultra efektyvioje mėsos gamybos įmonėje, ar industriniame ūkyje, jei šie, tarkim, šunis augintų mėsai.
Bet juk tai, kuo tave žavi tavo šunelis, būdinga ir kiaulėms, ir karvėms, ir net kalakutams: „Visos karvės yra asmenybės, ir visos turi savo charakterį. Jos nepaprastai smalsios" - sako Tim Sell, britų nacionalinės ūkininkų sąjungos pirmininkas. „Kiaulės turi kognityvines galimybes būti itin išsivysčiusiomis. Net labiau nei šunys, ir tikrai labiau nei trijų metų vaikai" - sako dr. Donald'as Broom, Kembridžo universiteto profesorius. Dr. Chris Evans iš MacQuarie universiteto (Australija) pasakoja, kad „konferencijose dažnai naudoju tokį triuką: išvardinu visas jų (vištų) savybes, neminėdamas, kieno jos, ir žmonės galvoja, kad kalbu apie beždžiones". Ar verta čia ir toliau cituoti profesorius? Visa tai ir arkliui aišku.
Mums tiesiog vertėtų dažniau sutikti mėsą, kurią valgome, kol ji dar ne mėsa, ir išvysti, kokiu išvestiniu procesu tapo medžioklė, ar net ūkininkavimas. Šiuolaikiniuose pramoniniuose ūkiuose svarbiausia yra efektyvumas ir greitis, „viščiukai yra pigūs, narvai brangesni", tad daug paprasčiau juos auginti ir šerti sugrūdus dešimtis tūkstančių į mažiausią įmanomą patalpą, kur jie visą savo trumpą gyvenimą laipioja tarp išmatų ir kolegų lavonų, kol gali laipioti - nes didžioji dalis taip greitai priauga svorio, kad jų kojos paprasčiausiai nebelaiko. Amerikietiškose skerdyklose konvejeriai juda tokiu greičiu, kad niekas nesuka galvos dėl nutrūkusios pusgyvės kiaules ar perpjautais kaklais pusiau nupeštų lakstančių vištų - tai tiesiog greitai, pigiai ir efektyviai ruošiama mėsa.
Kartais pagalvoju, jog vietoje to, kad veidmainiškai plėstume ir puoselėtume zoologijos sodus, mums vertėtų atverti duris į skerdyklas ir didžiulius gyvulininkystės ūkius: čia gyvūnų daug daugiau, ir jie ne mažiau įdomūs, nei aptriušę baigiantys išprotėti zebrai ar tetervinai zooparkuose. Juolab, kad net mokyklos organizuoja ekskursijas į Osvencimą ar kitas koncentracijos stovyklas - čia būtų ir arčiau, ir efektyviau.
Dalykas toks. Nepersistenkime dabar balkonuose auginti pomidorų ar parkuose rupšnoti pienių salotas - dauguma dar turime iltinius dantis ir akis priekyje, o ne šonuose, kas evoliuciškai bylotų apie tai, kad mėsa mums nėra svetima. Bet kaip mąstančios būtybės, kaip jaučiančios būtybės, galų gale, galime suvokti, kad savo mažiau derivatyvizuotus brolius turėtume auginti su meile, užmušti - jei kitaip nebegalime - su meile, ir valgyti. Su meile. Pagarbiai. Paruošdami nuostabius patiekalus - su meile - nes bent jau to mūsų kolegos šioje planetoje nusipelnė.
Nes mėsa nėra mėsa.
Ir kai visi išjungsime savo garsiakalbius, nusiimsime nuo akių žiūronus, kurie mums leidžia matyti taip toli, ir taip greitai, bet neleidžia išvysti to, kas panosėje, taps tyliau. Ir aiškiau.
Kad galima gyventi paprasčiau. „Nebūsi sveikesnis, jei gerai prisitaikysi prie akivaizdžiai sergančios visuomenės", sakydavo Krishnamurti.
Autorius: Vidas Jankauskas
Šaltinis: www.Mindgasmic.com
