Aukštas kraujospūdis, širdies ligos ir TAHITIAN NONI sultys

Aukš­tas krau­jo­spūdis yra pir­ma­sis po­žy­mis, kad sutrikusi šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos veikla. Aukš­to krau­jo­spūdžio kamuojamas žmogus sep­ty­nis kar­tus daž­niau ri­zi­kuo­ja pa­tir­ti in­sul­tą, ke­tu­ris kar­tus - šir­dies prie­puo­lį nei kiti, jam pen­kis­kart daž­niau ga­li su­sto­ti šir­dis. Ta­čiau yra veiks­min­gų bū­dų mažinti aukš­tą krau­jo­spūdį ir net atitaisyti kai ku­riuos dėl aukšto kraujospūdžio atsiradusius or­ga­niz­mo pa­ki­ti­mus.

Išsiaiškinę, kas yra aukštas krau­jo­spūdis, aptarsime ir jo reguliavimo būdus. Krau­jo­spūdis yra jė­ga, ku­ria šir­dis va­ri­nė­ja krau­ją žmo­gaus ar­te­ri­jo­mis. Kai krau­jo­spūdis aukštas, šir­dis krau­ją pum­puo­ja in­ten­sy­viau nei tu­rė­tų. Nor­ma­lus krau­jo­spūdis tu­rė­tų bū­ti 120/80 mm/Hg ar že­mes­nis, ma­no ma­ny­mu, 130/90 mm/Hg jau yra šiek tiek per aukš­tas. Dau­guma dak­ta­rų su­tin­ka, kad 160/100 mm/Hg ar dar di­des­nis krau­jo­spūdis jau ke­lia pa­vo­jų svei­ka­tai.

Aukštas kraujospūdis, širdies veiklos sutrikimai ir insultas yra žmogaus kraujotakos sistemos ligos. Šir­dies prie­puo­lis įvyksta ta­da, kai šir­dies rau­muo pri­stin­ga ok­si­duo­to, mais­to me­džia­gų tu­rin­čio krau­jo ir nuo to žūva kai ku­rios šir­dies rau­mens ląs­te­lės. Jei jų žū­va gana daug, žmogus gali patirti infarktą. Staigus prie­puo­lis ga­li ištikti tuomet, kai cho­les­te­ro­lis, kal­cis bei fib­ri­nas ar­ iš ki­tos or­ga­niz­mo vie­tos atkeliavęs krešulys (embolas) už­kem­ša vai­ni­ki­nes ar­te­ri­jas. Prie­puo­lį ga­li sukelti ir vai­ni­ki­nės ar­te­ri­jos spaz­mai, ne­lei­džiantys pra­te­kė­ti krau­jui. Ar­te­ri­jos spaz­mus gali sukelti iki širdies atkeliavęs nedidelis kiekis nestabilių apnašų. Dėl šių iš­var­din­tų priežasčių gali sutrikti šir­dies rau­mens veikla.

In­sul­tas iš­tin­ka ta­da, kai dėl kraujo trūkumo pa­žei­džia­mas sme­ge­nų au­di­nys. Taip atsitinka tuomet, kai ar­te­ri­jo­je su­si­da­ro kre­šu­lys ir dėl ate­ro­sklerozės su­siau­rė­ja ar­te­ri­ja. In­sul­tą ga­li su­kel­ti iš sme­ge­nų ar­te­ri­jos iš­si­lie­jęs krau­jas, taip pat ir trū­ku­si aneu­riz­ma (iš­si­plė­tu­si ar­te­ri­ja).

Kovodamas su aukš­tu krau­jo­spūdžiu, žmo­gus ima keisti gy­ve­ni­mo bū­dą. Būtų gerai pirmiausia koreguoti mi­ty­bos įpro­čius: vie­toj mė­sos ir rie­ba­lų rink­tis dau­giau ląs­te­lie­nos tu­rin­čius mais­to pro­duk­tus bei švie­žius vai­sius, mažiau vartoti drus­kos. Be to, reikėtų re­gu­lia­riai mankš­tin­tis. Sa­vo kny­go­je "No­ni fe­no­me­nas" esu pateikęs ir dau­giau patarimų: var­to­ti dau­giau čes­na­ko, svo­gū­nų bei sa­lie­rų; veng­ti ko­fei­no; ne­pa­dau­gin­ti pie­no pro­duk­tų, cuk­raus ir mil­tų; pa­pil­dy­ti mi­ty­bą an­ti­ok­si­dan­tais, vi­ta­mi­nais, ome­ga-3 rie­bio­sio­mis rūgš­ti­mis, ląs­te­lie­na, kal­ciu, mag­niu, se­le­nu ir kt.

No­ni pa­de­da ma­žin­ti aukš­tą krau­jo­spūdį dėl įvairių priežasčių. Vi­sų pir­ma cit­ri­ni­nėse mo­rin­dose yra sko­po­le­ti­no, o moks­lo įro­dy­ta, kad jis ­ple­čia krau­jo in­dus, taigi krau­jo­spūdis ma­žė­ja. Be to, daugelis vartoja Taičio noni sultis nuo aukšto kraujospūdžio ir dėl to, kad jos sti­mu­liuo­ja azo­to ok­si­do gaminimą. Šis che­mi­nis jun­gi­nys taip pat ple­čia krau­jo in­dus ir da­ro juos lanks­tes­nius. Tre­čio­ji prie­žas­tis - kse­ro­ni­no sis­te­ma, ku­ri stip­ri­na krau­jo apy­ta­kos sis­te­mos ląs­te­lių struk­tū­rą.

No­ni pa­dė­jo 85% iš 1411 žmo­nių, var­to­ju­sių no­ni sul­tis kraujospūdžiui ­ma­žin­ti. 78% iš 1643  var­to­to­jų no­ni sul­tys pa­dė­jo su­ma­žin­ti šir­dies li­gų, o 55% iš 1391 su­ma­žin­o in­sul­to simp­to­mus.

Vartotas no­ni sul­čių kie­kis

85% žmo­nių, kuriems kraujospūdis sumažėjo, vidutiniškai per die­ną gėrė 90 ml noni sulčių. Tie, kuriems nuo šių sulčių susilpnėjo in­sul­to bei šir­dies li­gų simp­to­mai, apy­tiks­liai jų gėrė po 100 ml per die­ną.

Pa­gal Direct Source Publishing in­for­ma­ci­nį lanks­ti­nu­ką.

Parengta, remiantis Dr. N. So­lo­mo­no kny­ge­le "TA­HI­TIAN NO­NI® Jui­ce. How Much, How Of­ten, for What" ("TA­HI­TIAN NO­NI® sul­tys. Kiek, kaip daž­nai ir kam.")

Dr. Ne­ilas So­lo­mo­nas yra gar­sus me­di­ci­nos, mi­ty­bos, nu­tu­ki­mo bei rū­ky­mo sri­čių tyrinėtojas. Pro­fe­so­ria­vo vie­na­me pres­ti­žiš­kiau­sių JAV uni­ver­si­te­tų - Johno Hop­kinso me­di­ci­nos mo­kyk­lo­je. 18 me­tų rašė į svei­ka­tos pa­ta­ri­mų skil­tį leidinyje Los An­ge­les Ti­mes Syn­di­ca­te. Dau­giau nei 200 000 jo straips­nių ir skil­čių pasirodė įvai­riuo­se laik­raš­čiuo­se ir žur­na­luo­se. Dau­ge­ly­je na­cio­na­li­nės te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo lai­dų, tarp jų - To­night Show, Do­na­hue, Go­od Mor­ning Ame­ri­ca, To­day Show, Op­rah Win­frey Dick Ca­vet, Di­nah Sho­re, CNN te­le­vi­zi­jo­je, jis komentuodavo me­di­ci­nos klau­si­mus.

Dr. So­lo­mo­nas yra po­pu­lia­rių kny­gų apie svei­ka­tą ir svei­ka­ti­ni­mą au­to­rius Jis mi­ni­mas daugelyje leidinių, tarp jų - "Ame­ri­kos moks­li­nin­kai ir moks­li­nin­kės" (Ame­ri­can Men and Wo­men of Scien­ce), "Kas yra kas ties moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų ri­ba" (Who's Who in Fron­tiers of Scien­ce and Tech­no­lo­gy.1985 m.), "Lai­mė­ji­mų žmo­nės" (Men of Achiev­ment) (7-as lei­di­mas), "Ame­ri­kos as­me­ny­bės" (Per­so­na­li­ties of Ame­ri­ca.1981 m.),"Tarp­tau­ti­niai in­te­lek­tu­a­lai" (In­ter­na­tio­nal Who's Who of In­tel­lec­tu­als. 1981 m.).

Tahitian Noni produktai (el. parduotuvė)

Grįžti

Vinių lentos

=======================