Organizuojame ir patys vedame asmeninio tobulėjimo seminarus Lietuvoje!
Mūsų tikslas: laimingi ir besišypsantys Jūsų veidai.
Klausa
Miesto gatve ėjo du draugai. Buvo vidurdienis, todėl gatvėje knibždėte knibždėjo žmonių ir pypsinčių mašinų. Taksi automobiliai žviegdami lenkė kampus, kaukė sirenos. Miesto garsai tiesiog kurtino. Staiga vienas bičiulių pasakė kitam:
– Girdžiu svirplio cirpsėjimą.
Draugas nustebo:
– Ką? Gal išprotėjai? Tokiame triukšme neįmanoma išgirsti svirplio!
– Bet aš esu tikras , kad girdėjau. Tikrai girdėjau tą svirplį.
– Nesąmonė, – nepatikėjo draugas.
Tas, kuris neabejojo girdėjęs svirplį, gerai įsiklausė, tada perėjo gatvę ir prisiartino prie dekoratyvinio vazono su žaliuojančiais krūmokšniais. Gerai jį apžiūrėjęs, tarp šakelių rado mažą svirpliuką.
– Neįtikėtina, – apstulbo jo draugelis. – Tavo ausys kažkokios antžmogiškos!
– Visai ne, – atrėmė šis. – Mano ausys tokios pačios kaip tavo. Viskas priklauso nuo to, ko klausaisi.
– Eik jau! – nenorėjo sutikti draugas. – Niekada neišgirsčiau svirplio tokiame ūžesyje.
– Taip, tai tiesa, – nuskambėjo atsakymas. – Viskas priklauso nuo to, kam teiki reikšmę. Tuoj įrodysiu. Žiūrėk.
Jis pasirausė kišenėje, išsitraukė kelias monetas ir tarsi netyčia numetė jas ant šaligatvio. Nepaisant gatvės triukšmo, visos galvos per dvidešimt pėdų nuo jų atsisuko pažiūrėti, ar tik čia ne jų pinigai išbyrėjo.
– Supratai, ką norėjau pasakyti? – paklausė vyrukas. – Viskas priklauso nuo to, kas tau svarbu.
