Mūsų tikslas: laimingi ir besišypsantys Jūsų veidai.
Tikriausiai visi esame atsidūrę tokiose aplinkybėse, kai tekdavo klausytis žmogaus, kurio kalbėjimas mus vargindavo ar net siutindavo. Pavyzdžiui, net ir esant įdomiausioje paskaitoje universiteto auditorijoje galima užmigti, jei profesorius visai nesugeba sutelkti klausytojų dėmesio, šneka monotoniškai, o vienintelį akių kontaktą palaiko su savo konspektu arba ant sienos kabančiu laikrodžiu.
Viešas kalbėjimas susideda iš dviejų, viena kitą papildančių, dalių: kalbos turinio bei kūno kalbos. Visiems akivaizdu, kad kalbos turinys turi būti įdomus ir aktualus klausytojams. Tai reiškia, jei nesate tinkamai pasiruošęs, geriau apskritai nekalbėkite prieš auditoriją. Tinkamas pasiruošimas yra ne tik tikslus kalbos plano ir jos turinio atkūrimas, bet ir jos pateikimas. Kitaip tariant gebėjimas suvaldyti savo kūno kalbą. Pernelyg didelis kalbos turinio sureikšminimas kūno kalbos sąskaita yra itin dažnai pasikartojanti mažiau patyrusių pranešėjų klaida. Galite būti puikus savo srities specialistas, paruošti nepriekaištingą pranešimą, tačiau jei kalbėsite monotoniškai, jei nepalaikysite gyvo kontakto su auditorija, jūsų kalba gali nekelti pasitikėjimo ir užtikrintumo. Tuo tarpu dažniausiai būtent iš kūno kalbos klausytojai sprendžia, ar patikėti tuo, ką sako pranešėjas. Tai taip pat nulemia, ar klausytojai bus įstraukę ir įsimins visa tai, ką sakote.
Štai keli patarimai, kaip suvaldyti kūno kalbą:
Kaip treniruoti: skaitykite vaikams! Tuo pačiu sustiprinsite ryšį su vaikais bei įskiepisyte jiems meilę knygoms.
Kaip treniruoti: kalbėkite stovėdami prieš vedrodį ir parinkite tinkamus gestus, akcentuokite svarbiausius kalbos dalykus. Įpraskite bendrauti, kaip tai daro ispanai arba italai – kalbėdami su kitais įdarbinkite ne tik liežuvį, bet ir rankas. Kitiems garantuotai patiks! O jei drovitės tai daryti bendraujant, gestikuliuokite „itališkai“ kalbėdami telefonu, kai pašnekovas Jūsų