Viktoras Hugo

Viktoras Hugo (pranc. Victor Marie Hugo) gimė 1802 metais Bezansono mieste. Jis vienas iš žymiausių 19 a. prancūzų romantikų, poetų, dramaturgų, valstybės veikėjų, bei menininkų. Ilgą laiką gyveno Prancūzijoje, kol Napoleono III įsakymu buvo ištremtas. Trumpai apsistojo Briuselyje, vėliau Gernsyje.

Viktoras Hugo per literatūros istoriją bandė žvelgti ieškodamas ryšio su istorija ir su socialiniu teisingumu. V.Hugo skyrė tris žmonijos istorijos etapus ir kartu tris literatūros laikotarpius bei jos specifinius bruožus. Jam svarbiausias atramos taškas – žmogaus savimonės laipsnis, o aktualiausia literatūra – naujųjų laikų (pasak V. Hugo - tiesos) literatūra. Šis rašytojas romantikams tapo vadu, jo namuose rinkosi rėmėjai ir pasekėjai. Kiekvienas naujas V. Hugo kūrinys tik stiprino naujo vado autoritetą ir reputaciją. Rašytojo populiariausias kūrinis: „Paryžiaus katedra“

Kai Viktoras Hugo 1885 metais mirė, Prancūzijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas, o laidotuvių ceremonijoje dalyvavo apie šimtą tūkstančių žmonių.

Viktoro Hugo mintys:

• Didžiausia gyvenimo laimė – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks. (Viktoras Hugo)


• Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. (Viktoras Hugo)


• Iš ryto suvalgykite gyvą rupūžę, ir tą dieną jums nieko blogesnio nebenutiks.
  (Viktoras Hugo)


• Leisk minčiai subręsti, bet neleisk pernokti: pernokusios mintys, kaip ir pernokę vaisiai, nenaudingos. (Viktoras Hugo )


• Pirmasis vaikino meilės požymis – drovumas, o merginos – drąsa. (Viktoras Hugo)


• Reikia dažnai nusileisti moteriai, kad turėtum teisę kartais ir įsakyti. (Viktoras Hugo)


• Pakelti žmogaus sielą, pažadinti jo savigarbą yra daug daugiau, negu sušelpti kūną rūbu arba duona. (Viktoras Hugo)


• Vyras savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai moteris – karalienė.
  (Viktoras Hugo)


• Nulipdyti gražią statulą ir įkvėpti jai gyvybę – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną protą, suformuoti jauną sielą ir įkvėpti jai tiesos jausmą. (Viktoras Hugo)


• Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl savo poreikio paplepėti. (Viktoras Hugo)


• Vaikai išsyk, lengvai pripranta prie laimės, nes jie patys iš prigimties – džiaugsmas ir laimė. (Viktoras Hugo)


• Kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. (Viktoras Hugo)


• Išgydęs pamuštą peslio sparną, tampi atsakingas už jo nagus. (Viktoras Hugo)


• Anoniminis piktžodžiavimas galbūt gėdingesnis net už atvirą šmeižtą. (Viktoras Hugo)


• Juokas – tai saulė: jis nuvaiko miglą nuo žmogaus veido. (Viktoras Hugo)


• Deimantų randama tik Žemės viduriuose, tiesos aptinkamos tik sielos gelmėse. (Viktoras Hugo)


• Niekada nebijokime nei vagių, nei galvažudžių. Išorės pavojai nėra dideli. Bijokime patys savęs. Mūsų prietarai — štai vagys; mūsų ydos – štai galvažudžiai. Didžiausi pavojai glūdi pačiuose mumyse. Negi – svarbu, kad pavojus gresia mūsų gyvybei ar piniginei? Galvokime tik apie tuos pavojus, kurie gresia mūsų sielai. (Viktoras Hugo)


• Kartais istorijoje kartojasi tai, kas buvo išgalvota pasakoje. (Viktoras Hugo)


• Žmogaus protas viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. (Viktoras Hugo)


• Kitam teikiamas džiaugsmas žavi tuo, kad jis ne tik neblėsta kaip koks atspindys, bet grįžta mums dar ryškesnis. (Viktoras Hugo)


• Nelaimingas tas, kuris niekuo netiki. (Viktoras Hugo)


• Neskaitykite gerų knygų, skaitykite geriausias. (Viktoras Hugo)


• Pripažindamas savo kaltę, kaltininkas išgelbsti vienintelį vertą gelbėti dalyką – savo garbę. (Viktoras Hugo)


• Kas gina moters teises, tas gina vaiko teises, kitaip sakant, gina ateitį. (Viktoras Hugo)


• Tiems, kuriems nesvetimas pykčio jausmas, nesvetimas ir meilės jausmas.
  (Viktoras Hugo)


• Mirtis – tai ne tamsa – tai šviesa. Tai ne niekas – tai amžinybė. Tai ne galas – tai pradžia. (Viktoras Hugo)


• Niekas taip nesidomi kitų veiksmais kaip tie, kuriems tai turėtų visai nerūpėti.
  (Viktoras Hugo)


• Paviršutiniškai žinoti viską, vadinasi, nieko nežinoti. (Viktoras Hugo)


• Nepaprasti laikai įteisina nepaprastus poelgius. (Viktoras Hugo)


• Knygos – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri. (Viktoras Hugo)


• Kaltas ne tas, kuris nusideda, o tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos.
  (Viktoras Hugo)

Grįžti

Vinių lentos

=======================