Platonas
Platonas – graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose 422-347 m. pr. m. e. Platonas yra jo pravardė, kuri reiškia „platus, plačiapetis“, o tikrasis vardas – Aristoklas. Jis buvo geriausias Sokrato mokinys
Platonas jautė didelę pagarbą savo mokytojui, todėl beveik visi kūriniai parašyti dialogo forma. Sulaukęs 40 m. įkūrė filosofijos mokyklą. Žymiausias Platono mokinys Aristotelis.
Platonas stebėdamas savo krašto negandas manė, pasaulį reikia tvarkyti moksliškai. Jis ryžosi atskleisti būties esmę, analizuodamas žmonių gyvenimą parodyti kokia turi būti valstybė. Tikrasis žinojimas pasiekiamas protu, sąvokomis, fiksuojant tai kas daiktuose yra bendra ir pastovu. Taip atsirada pagrindinė jo filosofijos kategorija – “eidos” (idėja).
Platonui priklauso pati seniausia mus pasiekusi valstybės teorija, kurioje atskleidžiama klasikinė valstybės prigimtis. Valstybė - gyvas organizmas, todėl ją turėtų apibūdinti keturios klasikinės dorybės: išmintis, drąsa, susivaldymas ir teisingumas. Utopinei Platono valstybei būdinga griežta specializacija, t.y. valdovai - valdo, kariai - kariauja, žemdirbiai - dirba žemę. Tačiau, šioje idealiojoje valstybėje neužkertamas kelias despotizmui, piliečių teisių ir iniciatyvos suvaržymams.
Platono stengimasis suabsoliutinti protą atitraukiant jį nuo juslių, paverčia jį nenuosekliu idealistu, o ir jo sukurtos utopijos yra savyje per daug idealistiškos ir prieštaringos, kas savaime iššauks vėlesnių autorių kritiką.
Platono mintys:
- Kuomet žmonės priversti rinktis iš dviejų blogybių, niekas nesirenka didesnės, jeigu yra galimybė pasirinkti mažesnę. (Platonas)
- Gėris yra visų pastangų tikslas, ko siekia kiekviena širdis. Gėris yra kilniausias dalykas, kurį turime pažinti. (Platonas)
- Nesąžiningi oratoriai stengiasi blogį pateikti kaip gėrį. (Platonas)
- Išminties pamatas kantrybė. (Platonas)
- Auklėjimas turi būti pajėgus ir kūną ir sielą padaryti pačius puikiausius ir pačius geriausius. (Platonas)
- Be to, daugelis mylėtojų pirmiau ima geisti kūno, negu pažįsta būdą ir ištiria kitas būdingas savybes, taigi jiems neaišku, ar jie panorės būti [mylimųjų] draugais ir tuomet, kai išblės jų potraukis. (Platonas)
- Kūno grožis, sutapęs su sielos grožiu, sudaro harmoningą žmogų. (Platonas)
- Kūno ir proto mankšta – būtina gydymo priemonė. (Platonas)
- Meilė puikiam kūnui pagimdo puikias mintis. (Platonas)
- Pati didžiausia gydytojų klaida yra ta, kad jie stengiasi gydyti žmogaus kūną, net nebandydami išgydyti sielą: o juk siela ir kūnas sudaro vientisą visumą, tad nevalia jų gydyti atskirai. (Platonas)
- Laikas nusineša viską; ilga metų virtinė geba pakeisti ir vardą, ir išorę, ir charakterį, ir likimą. (Platonas)
- Užvis sunkiausia ir neramiausia protingam žmogui, kai reikia tuštiems ir nenaudingiems dalykams eikvoti laiko daugiau, negu jie verti. (Platonas)
- Kas niekada mylėti neprisieks, tas niekada ir žodžio nesulaužys. (Platonas)
- Meilė – sunki protinė liga. (Platonas)
- Kvailys, nebūdamas nei gražus, nei tobulas, nei protingas, esti visada savim patenkintas. (Platonas)
- Vynas verčia daugelį geriančių manyti turint protą, nors jie toli gražu jo neturi. (Platonas)
- Teisingoje valstybėje visi turi būti tuo, kuo kiekvienas yra. (Platonas)
- Apgauti save – visų blogiausia; mat tada apgaudinėtojas visą laiką būna šalia apgaudinėjamojo. (Platonas)
- Bėda mažai išmanyti, bet dar blogiau nenorėti išmanyti daugiau. (Platonas)
- Daiktus galime matyti, bet negalime jų suvokti, o idėjas, priešingai, galime suvokti, bet negalime jų matyti. (Platonas)
- Dėl savo nelaimių žmonės linkę kaltinti likimą, dievus ir ką tik nori, bet ne patys save. (Platonas)
- Galvokime, kas tikra, jauskime, kas gražu, ir norėkime, kas gera – tada suprasime kelią į malonų gyvenimą. (Platonas)
- Gera pradžia – pusė darbo. (Platonas)
- Kad įgytume draugų ir bičiulių palankumą kasdieniniuose santykiuose su jais, reikia vertinti mums rodomas jų paslaugas labiau, negu tai daro jie patys; priešingai, mūsų paslaugas draugams reikia laikyti mažesnėmis, negu apie tai mano mūsų draugai ir bičiuliai. (Platonas)
- Kiekviename iš mūsų slypi baisių, laukinių, įstatymams priešingų troškimų rūšis – net ir tuose žmonėse, kurie atrodo labai santūrūs. Tai rodo sapnai. (Platonas)
- Mes lengvai galime suprasti vaiką, kuris bijo tamsos. Tikroji gyvenimo tragedija vyksta tada, kai suaugęs žmogus bijo šviesos. (Platonas)
- Nežinau nė vieno tikro kelio į sėkmę, tik vieną – į tikrą nesėkmę: tai noras įtikti visiems. (Platonas)
- Nė vienas iš žmogiškų dalykų nėra vertas, kad dėl jo labai sielvartautum. (Platonas)
- Nuo gražių vaizdų pereisime prie gražių minčių, nuo gražių minčių – prie gražių darbų. (Platonas)
- Pati didžiausia pergalė – nugalėti save. (Platonas)
- Rūpindamiesi kitų laime, surandame ir savąją. (Platonas)
Grįžti