Lao Dzė

Lao Dzė ​(Laodzi, dar Lao Zi, Lao Tzu, Lao Tse, Lao Tze) – senovės Kinijos filosofas (gyvenimo data nežinoma: laikoma VI a. pr. Kr.), tradiciškai vadinamas vienu daoizmo pradininku.

Laodzi (老子) sudarytas iš dviejų ženklų: „lao“ reiškia „senasis“ arba „pagarbusis“, „dzi“ – „mokytojas“ (pastarasis ženklas Kinijoje buvo pridedamas prie mokytojų pavardžių, kaip kreipinys). Kuomet Laodzi buvo sudievintas, jis buvo garbinamas kaip dievybė Taičingas (太清 Tàiqīng – „didysis tyrasis“), kitaip vadinamas Taišang Laodziun (太上老君 Taishang Laojun – „Didysis Aukščiausias Senasis Valdovas“).

​Apie Laodzi yra išlikę daug populiarių pasakojimų, tačiau atskirti faktų nuo mitų neįmanoma. Tradiciškai manoma, kad Laodzi buvo vyresnis, bet gyveno tuo pačiu metu kaip Konfucijus, tačiau dabar teigiama, kad galėjo gyventi gerokai vėliau arba išvis toks asmuo niekada neegzistavo.

Lao Dzė mintys:

• ​Geriausias lyderis yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai darbas yra atliktas, tikslas pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. (Lao Dzė)


• ​Sunkiausią pasaulio darbą nuo lengvo pradėti, o didžiausius darbus nuo smulkmenų. (Lao Dzė)


• ​Tas, kuris vienodai apdairus tiek darbo pradžioje, tiek pabaigoje, nepralaimi. (Lao Dzė)


• ​Naudokimės gyvenimu ne veikdami, o būdami. (Lao Dzė)


• ​Tas, kas padarė man gyvenimą nuostabų, padarys nuostabią ir mano mirtį. (Lao Dzė)


• ​Jei liaudis mirties nepaiso, tai todėl, kad jos gyvenimas per sunkus. (Lao Dzė)


• ​Neaukštink nuopelnų, kad liaudis neturėtų pretekstų ginčams. (Lao Dzė)


• ​Nėra didesnės nelaimės kaip nežinoti savo aistros ribų. (Lao Dzė)


• ​Nėra didesnės nelaimės negu pasiduoti troškimams, didesnio nusikaltimo negu nepasotinamumas ir didesnės bėdos negu pelno troškulys. (Lao Dzė)


• ​Tas, kuris, įgijęs turtų ir garbės, pasipučia, nelaimę užsitraukia. (Lao Dzė)


• ​Kuo toliau eini, tuo mažiau žinai. (Lao Dzė)


• ​Tas, kuris žino, nekalba, o tas, kuris kalba, nežino. (Lao Dzė)


• ​Žinojimas – tai ne mokslingumas. Mokslingumas – tai ne žinojimas. (Lao Dzė)


• ​Blogų poelgių priežastis yra sunkiai pasiekiami turtai. (Lao Dzė)


• ​Gerai eiti, vadinasi, nepalikti paskui save nei vėžių, nei pėdsakų. Gerai kalbėti, vadinasi, nei daryti klaidas, nei rizikuoti sulaukti priekaištų. (Lao Dzė)


• ​Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradėk nuo lengvo. Ketindamas nuveikti ką nors didelio, pradėk nuo mažo. (Lao Dzė)


• ​Išmintingas žmogus nekaupia, kad paslėptų nuo kitų. Kuo jis labiau žmonėms pagelbsti, tuo didesni ir jo paties turtai; kuo atiduoda jis daugiau, tuo jis ir pats daugiau įgyja. (Lao Dzė)


• ​Įtempk lanką per stipriai – ir tu pasigailėsi, kad laiku nesustojai. (Lao Dzė)


• ​Jei nori vesti žmones, eik paskui juos. (Lao Dzė)


• ​Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. (Lao Dzė)


• ​Kai tu supranti, kad tau nieko netrūksta, visas pasaulis ima priklausyti tau. (Lao Dzė)


• ​Kai visi sužino, kad grožis gražus, atsiranda bjaurumas; kai visi sužino, kad gėris – geras, atsiranda blogis. (Lao Dzė)


• ​Nepaliaujamai galandamas kardas greitai praranda ašmenis. (Lao Dzė)


• ​Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje. (Lao Dzė)


• ​Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. (Lao Dzė)


• ​Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra šaunuolis. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra ligonis. (Lao Dzė)


• ​Tas, kuris klaidas savo pastebėjo, daugiau nebeklysta. (Lao Dzė)


• ​Tas, kuris kovoja dėl Meilės, nugali. (Lao Dzė)


• ​Tas, kuris žengia dideliais žingsniais, toli nenueis. (Lao Dzė)


• ​​Teisingi žodžiai – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi. (Lao Dzė)


• ​​To, kas nori būti visada teisus, niekas neklauso. (Lao Dzė)

Grįžti

Vinių lentos

=======================