Organizuojame ir patys vedame asmeninio tobulėjimo seminarus Lietuvoje!
Mūsų tikslas: laimingi ir besišypsantys Jūsų veidai.
Asilo istorija
Kartą vienas senukas ir jaunuolis keliavo vedini asilu. Eidami greta savo asilo jie priėjo miestą.
Pro juos praėjo mokiniai, jie kikeno, juokėsi ir sakė: „Pažvelkite į šiuos kvailius: su savimi jie vedasi sveiką asilą ir eina pėsčiomis. Bent jau senis galėtų joti ant asilo."
Paklausę tų vaikų senis ir jaunuolis pasitarė: „Ką daryti? Žmonės juokiasi, o mes greitai įeisime į miestą. Geriau daryti taip, kaip jie sako." Taigi senis atsisėdo ant asilo, o jaunuolis sekė iš paskos.
Po to jie priėjo kitą grupę žmonių, o žmonės pažiūrėjo į juos ir pasakė: „Pažiūrėkite! Senis sėdi ant asilo, o vargšas berniukas eina. Tai nesąmonė! Senis galėtų eiti pėsčias, o berniukui reikia leisti joti ant asilo." Taigi jie apsikeitė: senukas pradėjo eiti pėsčiomis, o berniukui buvo leista joti.
Po to priėjo kita grupė ir pasakė: „Pažiūrėkite į šiuos kvailius. Sis berniukas atrodo pernelyg išpuikęs. Galbūt senas žmogus yra jo tėvas ar mokytojas ir jis eina pėsčias, o berniukas sėdi ant asilo. Tai prieštarauja visoms taisyklėms!"
Ką gi daryti? Jie nusprendė, kad dabar tėra viena išeitis: jie abu turi joti ant asilo, todėl jie abu atsisėdo ant asilo. Tuomet priėjo kita grupė ir pasakė: „Pažiūrėkite į šiuos žmones. Kaip žiauru! Du žmonės joja ant vieno asilo, o šis vargšelis beveik dvesia. Būtų geriau, jei jie patys neštų asilą ant savo pečių."
Taigi jie vėl pasvarstė. Jau buvo priėję tiltą per upę, už kurios prasideda miesto riba. Jie pagalvojo: „Geriau elgtis taip, kaip galvoja šio miesto gyventojai, antraip jie pamanys, jog mes kvailiai." Taigi jie susirado bambuką; užsidėjo jį ant pečių, už kojų pakabino asilą ir nusinešė jį. Asilas bandė priešintis, kaip ir daro visi asilai; ne taip lengvai juos priversi. Jis bandė pabėgti, nes jam nesvarbu visuomenė ir tai, ką sako kiti. Tačiau du vyrai, būdami stipresni, privertė asilą pasiduoti.
Per tiltą ėjo minia, kuri juos apspito ir sakė: „Žiūrėkite, kokie kvailiai! Dar niekada nematėme tokių idiotų. Asilas yra skirtas joti, o ne nešti jį ant pečių. Gal jūs išprotėjote?" Klausydamasis susirinkusios didelės minios balsų, asilas sunerimo - tiek, kad pašoko, nukrito nuo tilto į upę ir užsimušė. Nulipę žemyn, abu vyrai rado negyvą asilą. Jie atsisėdo šalia, ir senis tarė: „Dabar paklausyk..."
Tai ne paprastas pasakojimas. Senis buvo sufijų meistras, nušvitęs žmogus, o jaunuolis - jo mokinys, ir senasis meistras bandė jį pamokyti, nes sufijai visuomet kuria situacijas. Sako: jei nėra situacijos, jūs negalite pagauti esmės. Toji situacija buvo skirta jaunuoliui. Dabar senukas pasakė: „Pažvelk, tu būsi negyvas kaip šis asilas, jei pernelyg klausysi žmonių. Nesirūpink, ką sako kiti, nes yra milijonai kitų ir jie turi savo protus, ir kiekvienas ką nors pasakys; visi turi savo nuomones, o jei vadovausiesi kitų nuomonėmis, tu pražuvęs."
