Organizuojame ir patys vedame asmeninio tobulėjimo seminarus Lietuvoje!
Mūsų tikslas: laimingi ir besišypsantys Jūsų veidai.
Riešutmedis
Kartą dosnusis ir išmintingasis karalius Kasparas nutarė pakeliauti po savo valdas. Netoli mažo miestelio, saulės nušviestame slėnyje jis pamatė susikūprinusį, garbingo amžiaus vyrą, kuris rankomis rausė žemę. Su savo svita karalius priėjo prie senuolio ir pamate, kad žmogus įkasinėja mažas, vos metų, medelių pasodas. -
- Ką tu darai, gerbiamasis? - paklausė karalius Kasparas.
- Sodinu riešutmedį, - ramiai atsakė jam senolis.
Karalius didžiai nustebo:
- Juk esi labai senas. Kam tau medelis, kurio lapų tu nepamatysi, negalėsi karštą dieną pasimėgauti jo šakų šešėlyje ir paragauti jo vaisių - skanių riešutų?
Senis išsitiesė, pažvelgė karaliui į akis ir atsakė:
- Tie, kas buvo iki mūsų, sodino pasodas, o mes skynėme vaisius. Mes naudojomės tuo, ką jie pradėjo, bet nespėjo įvertinti. Nežinau jų vardų, o jie nepažinojo manęs, bet aš jiems dėkingas, kad padarė mano gyvenimą geresniu. Dabar mes sodiname tam, kad tie, kurie bus po mūsų, taip pat galėtų skinti vaisius ir karštą dieną mėgautis pavėsiu išaugusio medžio šakų ir lapų šešėlyje.
