Tiesiog esu
Vieną kartą sadhu, ieškotojas, stovėjo ant kalvos. Buvo ankstyvas rytas, švito. Keletas draugų buvo išėję pasivaikščioti. Jie pamatė sadhu, stovintį vienui vieną. Jie vienas kito klausinėjo: „Ką šis sadhu gali ten daryti?"
Vienas iš jų pasakė: „Jo karvė kartais pasiklysta brūzgynuose ir tikriausiai jis stovi ant kalvos ir jos ieško." Kiti draugai nesutiko. Kitas pasakė: „Iš to, kaip jis stovi, neatrodytų, jog jis ko nors ieško. Greičiau atrodo, kad jis kažko laukia, galbūt kažkur atsiliko už nugaros jį lydėjęs draugas." Tačiau kiti su tuo irgi nesutiko. Trečiasis pasakė: „Jis nei ko nors ieško, nei ko nors laukia. Jis pasinėręs į Dievo kontempliaciją." Jie negalėjo sutarti, todėl priėjo prie sadhu, kad šis pats paaiškintų situaciją.
Pirmasis paklausė: „Ar tu ieškai pasiklydusios karvės?" Sadhu atsakė: „Ne." Kitas paklausė: „Tuomet tu kažko lauki?" Į tai jis atsakė: „Ne." Trečiasis paklausė: „Ar tu kontempliuoji Dievą?" Ir vėl sadhu atsakė neigiamai. Visi trys buvo nustebę. Kartu jie paklausė jo: „Tuomet ką tu čia darai?" Sadhu atsakė: „Aš nieko nedarau. Aš tiesiog stoviu. Aš tiesiog esu."
Grįžti