Mūsų tikslas: laimingi ir besišypsantys Jūsų veidai.
Ernestas Hemingvėjus
Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway) – vienas iš žymiausių amerikiečių rašytojų. Jis buvo romanistas, novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio premijos laureatas, siekęs visur būti pirmas, neįveikiamas, nenugalimas. Jis buvo romantikas ne tik savo prigimtimi, bet ir todėl, kad į XX amžių sugrąžino amerikiečių romantikų tradicijas.
E. Hemingvėjus gimė 1898-07-21 m. Amerikoje. Jis gyveno intensyviai, veržėsi į nepaprastas, rizikingas situacijas (taip elgiasi ir jo personažai). E. Hemingvėjus išėjo savanoriu į Pirmąjį pasaulinį karą, 1937 – 1938 m. dirbo karo korespondentu Ispanijoje, rinko lėšas kovojantiems prieš fašizmą. 1942 – 1944 m., surinkęs įgulą, jachta „Pilar” ieškojo vokiečių povandeninių laivų Kubos vandenyse, 1944 m. kartu su amerikiečių armija išlipo Normandijoje ir su pirmaisiais išvaduotojais įžengė į Paryžių. Nuo 1940 m. gyvendamas Kuboje finansiškai rėmė pogrindininkus, kovojančius prieš diktatorinį F. Batistos režimą.
E. Hemingvėjui rūpėjo ne išorinio siužeto vystymas, o žmogaus dvasios poslinkiai, instinkto, jausmo, individo pasaulėjautos dominavimas kūrinyje. Rašytojo meninio pasaulio vertė – „aisbergo principas“ (septynios aštuntosios ledkalnio slypi po vandeniu ir tik viena aštuntoji matoma paviršiuje) bei savita žmogaus koncepcija. Autorius nepripažino manieringo aprašinėjimo, tuščiažodžiavimo, retoriškos kalbos, vertino potekstę. Savo kūriniuose jis nušviečia gyvenimą tik tiek, kiek jį mato herojus. E. Hemingvėjaus herojai yra santūrūs, užsidarę, giliai slepiantys mintis ir jausmus. Personažų žvilgsniai klaidžioja gyvenimo paviršiumi, fiksuoja smulkiausias detales, nereikšmingus dalykus. Toks E. Hemingvėjaus stilius yra vadinamas „telegrafišku“ (matoma mažoji aisbergo dalis), pabrėžiama, jog rašytojas fotografuoja gyvenimą. Dažnai kartodamas tas pačias detales, herojaus judesius, žodžius, vis grįždamas prie tų pačių įvaizdžių, autorius padeda skaitytojui perprasti „praleidimo techniką“, iššifruoti potekstę, suprasti personažo charakterį, vidinę būseną.
E. Hemingvėjaus kūryboje labai svarbi yra mirties, netekties tema. Ne tik karas, bet ir Ispanijos korida padėjo rašytojui giliai suvokti žmogaus egzistavimo laikinumą, gyvybės trapumą, suvokti mirtį kaip kasdienybę, pajusti gyvenimo vertę. Jis niekada gyvenimo nelaikė absurdu ir beprasmybe, o, atvirkščiai, vedė savo herojus iš vienatvės į žmones, neigė pasyvaus stebėtojo poziciją.
Didžiausiu šedevru yra laikoma E. Hemingvėjaus apysaka Senis ir jūra, už kurią rašytojas buvo apdovanotas Pulicerio, o 1954 m. – Nobelio premija.
Ernesto Hemingvėjaus mintys:
- Džiaugtis gyvenimu – tai mokytis gauti už savo pinigus ką nors vertinga ir suvokti tai. (Ernestas Hemingvėjus)
- Geriau mirti stačiam, negu gyventi klūpant. (Ernestas Hemingvėjus)
- Iš pradžių reikia išstudijuoti tai, apie ką rašai, o paskui reikia išmokti rašyti. Tam ir kitam išeina visas gyvenimas. (Ernestas Hemingvėjus)
- Žmogaus gyvenimas be tragedijos negali būti gražus. (Ernestas Hemingvėjus)
- Rašytojas neturi gyventi toli nuo pasaulio, kai nekuria. (Ernestas Hemingvėjus)
- Tikram rašytojui kiekviena knyga turi būti nauja pradžia, nauju bandymu pasiekti tai, kas nepasiekiama. Jis visada stengiasi daryti tai, ko niekas iki jo nedarė arba ką kiti bandė daryti ir nesugebėjo. (Ernestas Hemingvėjus)
- Aš žinau, kad naktį ne taip, kaip dieną, kad viskas kitaip, kad to, kas įvyko naktį, negalima paaiškinti dieną, nes tada to nebėra, ir jei žmogus pasijutai vienišas, tai naktį vienatvė ypač baisi. (Ernestas Hemingvėjus)
- Didelio žmogaus skaisčią širdį vienatvė dar labiau nuskaidrina, o kieta mažo žmogaus širdis vienatvėje pasidaro dar šiurkštesnė. (Ernestas Hemingvėjus)
- Niekas iš žmogaus neatima tiek daug jėgų, kiek pavojaus baimė. (Ernestas Hemingvėjus)
- Žmogus sutvertas nepralaimėti. Žmogų galima sunaikinti, bet nugalėti jo neįmanoma. (Ernestas Hemingvėjus)
- Ambicija – ydų šaltinis, veidmainystės motina, pavydo giminaitė, apgaulės gimdytoja. Daugelio žmonių privalumai mažėja didėjant jų pasisekimui. (Ernestas Hemingvėjus)
- Bailys miršta tūkstantį kartų, drąsus – tik kartą. (Ernestas Hemingvėjus)
- Blogai valdomai šaliai svarbiausia panacėja – valiutinė infliacija, antra – karas; abi atneša laikiną pagerėjimą, abi atneša galutinę pražūtį. (Ernestas Hemingvėjus)
- Darbas – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų nemalonumų, iš visų bėdų galima išsivaduoti tik darbu. (Ernestas Hemingvėjus)
- Eilinis melagis dažnai paprašo įtikimiau negu tas, kuris matė viską savo akimis. (Ernestas Hemingvėjus)
- Geriau žinoti patį blogiausią negu savaičių savaites gyventi bijant paties blogiausio. (Ernestas Hemingvėjus)
- Iš visų bjaurių žmonijos rykščių fanatizmas – pati pražūtingiausia, jos labiausiai reikia bijoti. (Ernestas Hemingvėjus)
- Kareivio narsa kare – mokėjimas kuo labiau apriboti savo vaizduotę. Mąstyti apie pavojų tik tuomet, kai pavojus yra iš tikro. Ne anksčiau ir ne vėliau. (Ernestas Hemingvėjus)
- Kas puikuojasi erudicija arba mokytumu, neturi nei vieno, nei kito. (Ernestas Hemingvėjus)
- Kas sutvardo save, yra stipresnis už miestų užkariautojus. (Ernestas Hemingvėjus)
- Kol galite pradėti, tol viskas gerai. Vaisiai pasirodys. (Ernestas Hemingvėjus)
- Meilė užgęsta, kai nustoja pulsuoti jos pagrindinė dvasinė funkcija: nenutraukiamas domėjimasis kitu ir nuoširdus bendravimas. (Ernestas Hemingvėjus)
- Nėra pasauly sunkesnio darbo negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie žmogų. (Ernestas Hemingvėjus)
- Niekada nepainiokite judesio su veiksmu. (Ernestas Hemingvėjus)
- Niekas dusyk nesikartoja. (Ernestas Hemingvėjus)
- Pasaulis laužo kiekvieną, ir po to daugelis tampa tik stipresniais palaužtoje vietoje. Bet tuos, kurie nenori palūžti, jis užmuša. Jis užmuša pačius geriausius, ir pačius švelniausius, ir pačius drąsiausius, kurie tik pasitaikys. O jei tu nesi nei šioks, nei toks, gali būti ramus – jis tave irgi užmuš, tik per daug neskubėdamas. (Ernestas Hemingvėjus)
- Proza – tai architektūra, o ne dekoravimo menas. (Ernestas Hemingvėjus)
- Šis pasaulis yra puiki vieta, verta, kad dėl jos kovotum. (Ernestas Hemingvėjus)
- Tas, kuris sutramdo savo dvasią, stipresnis už tą, kuris užkariauja miestus. (Ernestas Hemingvėjus)
- Verčiau norėčiau mokėti vertinti tuos dalykus, kurių negaliu turėti, negu turėti tuos dalykus, kurių nesugebėčiau vertinti. (Ernestas Hemingvėjus)
- "Kvaila prarasti viltį, - galvojo senis. - Be to, rodos, tai nuodėmė. Bet negalvok apie tai, kas nuodėmė, o kas ne nuodėmė. Dabar ir taip yra apie ką pagalvoti. Po teisybei, aš menkai ir tenusimanau apie nuodėmes.
Nesuprantu jų ir tikriausiai jomis netikiu. Galbūt aš nusidėjau, užmušdamas žuvį. Sutinku, nuodėmė tai daryti, nors užmušiau ją todėl, kad nemirčiau badu ir pamaitinčiau daugybę žmonių. Tuomet išeina, kad viskas, ką tik žmogus darai, yra nuodėminga. (Ernestas Hemingvėjus)
