Markas Aurelijus

Markas Aurelijus (Marcus Aurelius) – Romos imperatorius, karvedys, filosofas. Jis, kaip ir kiek anksčiau gyvenęs Seneka, atitiko Platono mintį: valstybę tarsi laivo vairininkas turi valdyti valstybininkas arba filosofas. Markas Aurelijus buvo vienintelis kilmingų romiečių šeimos, senos plebėjų giminės palikuonis. Tėvas pretorius Markas Anijus Veras iš Ispanijos mirė anksti, motina Domicija Liucila, kilusi iš turtingos konsulo šeimos, buvo žymi ir garbinga moteris. Markas Aurelijus mini, kad iš tėvo išmoko „vyriškumo be puikybės“.

Markas Aurelijus anksti patraukė imperatoriaus Hadriano dėmesį, kuris meiliai jį pravardžiavo verissimus, „teisingiausias“. Aurelijus jau tuomet garsėjo išsilavinimu: kaip ir Platonas, pradėjęs nuo retorikos studijų, gerai susipažino su graikų ir lotynų kalbų gramatika, teise, mokėsi piešimo, vėliau atsidėjo filosofijai, klausė filosofo Kvinto Junijaus Rustiko paskaitų, jo paskatintas pradėjo studijuoti filosofus stoikus, ypač Epiktetą. Meilę filosofijai patvirtina Marko Aurelijaus lotyniškai surašyti laiškai mokytojui, žymiam to meto retoriui Markui Kornelijui Frontonui.

Iki šiol Marko Aurelijaus atminimą Romoje padeda išsaugoti jo kolona, pastatyta jo sėkmingoms kovoms su germanais ir sarmatais atminti. Imperatoriui mirus atrandami jo užrašai graikų kalba Sau pačiam (lot. Ad se ipsum), kurie vėliau buvo sudėti į 12 knygų. Šios užrašus Markas Aurelijus rašė paskutiniais savo gyvenimo metais, daugiausia karo stovyklose, itin nepalankiomis aplinkybėmis. Jose taupia aforizmų forma sudėstomos iš stoicizmo filosofijos išaugusios mintys. Užrašuose daug savistabos, jie rašomi kaip paguoda ir atspara nelengvu metu stovint prie visos imperijos vairo. Sau pačiam – tai vienatvės ir didvyriškų pastangų ją įveikti vaisius, užrašai patraukia ne tiek juose reiškiamų tiek minčių originalumu, kiek stipria įtaiga. Iki šiol žodį „stojiškas“ didele dalimi suvokiame taip, kaip jis gali būti išskaitytas Marko Aurelijaus tekstuose, – alsuojantis tvirtybe, ištverme, neprarandantis dvasinės pusiausvyros tiek džiaugsme, tiek varge. Kartais manoma, kad užrašai Sau pačiam – tai medžiaga stambesniam veikalui, nespėtam parašyti dėl autoriaus mirties, kartais – kad tai asmeniniai monologai, surašyti nemigo valandomis Dunojaus žygių metu ir skirti tik sau pačiam kaip apmąstymų išvados. Tekste neretai pykstama ant savęs už silpnumą pasidavus vaizduotei ir vidiniams impulsams, kurie veda klystkeliais. Nuolat kyla įtampa tarp to, kas turėtų valdyti žmogų: ar klausyti jausmų ir širdies, ar vadovautis šaltu ir viską apskaičiuojančiu protu? Žmogaus dvasios polėkis susiduria su jį varžančiomis ir neleidžiančiomis nukrypti į kraštutinumus ribomis – apie tai kalba Markas Aurelijus, mokantis gyventi santarvėje su savimi. „Lygiai taip pat kaip pykčio reikia vengti ir pataikauti žmonėms: ir viena, ir kita yra antivisuomeniška ir žalinga“, „Tobulas žmogus stengiasi kiekvieną dieną nugyventi kaip paskutinę, nesiblaškydamas, nepasiduodamas neveiklumui ir neapsimetinėdamas“, – sako Markas Aurelijus.

Be to, filosofas moko, kad apskritai prigimtiniuose dalykuose nėra nieko atstumiančio, kartais pakanka tiesiog geriau įsižiūrėti. „Net ir tai, kas pagal prigimtį sukurtuose daiktuose atsirado vėliau, yra savaip gražu ir patrauklu. Antai iškeptos duonos pluta vietomis sutrūkinėjusi, ir nors tie sutrūkimai neįėjo į kepėjo sumanymą, jie daro duoną patrauklią ir žadina apetitą. Ir figmedžio vaisiai prinokę susproginėja. Ir pernokusios alyvos, kai jos jau beveik pradeda pūti, įgauna savotiško grožio. Nulinkusios varpos, gauruoti liūto antakiai, putos, trykštančios iš šerno nasrų, ir daugelis kitų dalykų, kurie patys savaime negražūs, tampa gražūs ir patrauklūs, kai jie pritampa prie to, kas sukurta pagal prigimtį, ir puošia tai“ – subtiliai įžvelgia grožį bjaurume Markas Aurelijus.

Marko Aurelijaus mintys:

• Aš nepatirsiu jokios žalos, jeigu nemanysiu, kad tai kas atsitiko, yra blogis; o juk mano valia yra taip nemanyti. (Markas Aurelijus)


• Neprotinga norėti, kad blogi žmonės nepadarytų nieko bloga; tai tas pat, kaip norėti to, kas neįmanoma. Tačiau leisti jiems taip elgtis su kitais ir norėti, kad jie nekenktų tau, yra kvaila ir žiauru. (Markas Aurelijus)


• Rikiuoti vieną gerą darbą prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi gyvenimu. (Markas Aurelijus)


• Tegu tavo darbai būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje. (Markas Aurelijus)


• Dažnai neteisingai elgiasi ir tas, kuris nieko nedaro, o ne tik tas, kuris ką nors daro. (Markas Aurelijus)


• Kaip norėtum gyventi aname pasaulyje, taip gali gyventi ir čia. (Markas Aurelijus)


• Kur galima gyventi, ten galima ir laimingai gyventi. (Markas Aurelijus)


• Negyvenk taip, tarsi ketintum gyventi dešimt tūkstančių metų. Neišvengiama lemtis kybo virš galvos. Kol gyveni, kol įmanoma, būk geras. (Markas Aurelijus)


• Reikia taip elgtis, kalbėti ir galvoti, tarsi turėtum tuoj pat pasitraukti iš gyvenimo. (Markas Aurelijus)


• Kad ir kur atsidurčiau, galiu būti laimingas. Laimingas yra tas žmogus, kuris pats susikūrė sau laimingą likimą; o laimingas likimas – tai geri sielos polinkiai, geri troškimai, geri darbai. (Markas Aurelijus)


• Laimė gyvenime priklauso nuo gerų minčių, kurias turime. (Markas Aurelijus)


• Nė vienas žmogus nėra laimingas, kol jis nemano esąs laimingas. (Markas Aurelijus)


• Atsimink, kad pakeisti savo nuomonę ir vadovautis tuo, kas padeda ištaisyti klaidą, yra didesnė laisvė, negu atkakliai laikytis klaidos. (Markas Aurelijus)


• Reikia atsisakyti ne tik nebūtinų darbų, bet ir nebūtinų minčių. Juk jeigu nebus nereikalingų minčių, tai jų nelydės ir nereikalingi poelgiai. (Markas Aurelijus)


• Kai tave piktina kieno nors blogas poelgis, pasižiūrėk į save ir pagalvok, ar tu pats panašiai nesielgi... (Markas Aurelijus)


• Kaip malūnas yra pasirengęs sumalti bet kokius grūdus, taip ir sveikas protas turi būti pasirengęs visokiems įvykiams. (Markas Aurelijus)


• Įprask įdėmiai išklausyti kito žodžius ir kiek gali įsiskverbk į kalbančiojo sielą. (Markas Aurelijus)


• Gamta davė žmogui poreikį rūpintis visais žmonėmis. (Markas Aurelijus)


• Gerą, paprastą ir nuoširdų žmogų pažinsi iš akių; to nepaslėpsi. (Markas Aurelijus)


• Kiekvienas žmogus yra vertas tiek, kiek vertas tikslas, kurio jis siekia. (Markas Aurelijus)


• Atmink, jog tave valdanti jėga glūdi tavyje. (Markas Aurelijus)


• Imk nesidžiaugdamas, atiduok negailėdamas. (Markas Aurelijus)


• Jeigu gali pamokyti klystantį, pamokyk; jei negali, atmink, jog tam tau duotas atlaidumas. (Markas Aurelijus)


• Jeigu tu sielvartauji dėl kokio nors išorinio dalyko, tai ne jis tave slegia, o tavo požiūris į jį. (Markas Aurelijus)


• Ką galvoji, toks ir esi. (Markas Aurelijus)


• Kitus gali mokyti skaityti ir rašyti tik tada, kai pats išmoksi. Juo labiau – gyventi. (Markas Aurelijus)


• Kitų nuodėmes palikime tiems, kurie jas padarė. (Markas Aurelijus)


• Kuo dažniau grįši prie dvasinės pusiausvyros, tuo ji bus tvirtesnė. (Markas Aurelijus)


• Negalvok apie tai, ko neturi, tarsi turėtum, bet iš to, ką turi, išrink pačius vertingiausius dalykus ir pagalvok, kaip stengtumeisi juos įsigyti, jeigu jų neturėtum. (Markas Aurelijus)


• Praradimas yra ne kas kita, kaip pasikeitimas. (Markas Aurelijus)


• Tau skirtas laikas yra ribotas, ir jeigu nepasinaudosi juo, kad tobulintum save, jis praeis, o praėjęs jau nebesugrįš. (Markas Aurelijus)

Grįžti

Vinių lentos

=======================