Rabindranatas Tagorė

Rabindranatas Tagorė (bengal. Robindronath Thakur; (1861-1941) – indų rašytojas, poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas ir visuomenės veikėjas. Gimė turtingoje žemvaldžių šeimoje, tai leido R.Tagorei gauti gerą išsimokslinimą. Rašytojas jau nuo pat vaikystės domėjosi poezija ir literatūra. Būdamas 14m. išleido eilėraščių ir kritinių straipsnių rinkinius.

1877 metais išvyko į Angliją, kur studijavo juridinius mokslus. Tačiau kadangi Tagorę labiau domino literatūra bei muzika, nebaigęs studijų, sugrįžo į Indiją. Rašytojas daug keliavo po pasaulį: aplankė Aziją, Ameriką, Europą, buvusią TSRS. Kovojo prieš karą ir fašizmą.

Išleista 50 R. Tagorės eilėraščių rinkinių, 12 romanų ir apysakų, 40 pjesių, daug novelių ir straipsnių. Sulaukęs 60-ties metų, ėmėsi tapybos. Paliko apie du tūkstančius tapybos darbų. Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910), paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m.Nobelio literatūros premijos laureatu.

Rabindranato Tagorės mintys:

• ​Aišku, aš galėčiau apsieti ir be gėlių, bet jos padeda man išsaugoti pagarbą pačiam sau, nes įrodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdieninių rūpesčių. Jos – mano laisvės įrodymas. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Negaišk skindamas gėles, kad jas išlaikytumei, bet eik ir eik pirmyn, ir gėlės išsilaikys tavo kelyje. Norėdamas paliesti – gali netekti, nesiartindamas – gali turėti amžinai. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Džiaugsmas yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra gyvenimas. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Gyvenimas apskritai niekuomet nežiūri į mirtį rimtai, jis juokiasi, šoka ir griežia, jis stato, kaupia ir myli mirties akivaizdoje. Tik išskyrę vieną konkretų mirties faktą pastebime jos tuštumą ir sutrinkame. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Gyvenime už viską svarbiau yra pats gyvenimas, todėl reikia išmokti juo džiaugtis. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Esame pakviesti į Gyvenimo puotą. Kiekvienam skirta groti savo melodiją, pagal savo natas, o kai ateis laikas ir Namų Šeimininkas praneš apie puotos pabaigą, tereiks atsistoti, nusilenkti ir iškeliauti. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Mes gyvename šiame pasaulyje tol, kol jį mylime. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Miegojau ir sapnavau, kad gyvenimas – džiaugsmas. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – pareiga. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Aš teikiu pirmenybę ne regimam grožiui, o tam, kuris reiškiasi dvasinėmis vertybėmis. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Neįmanoma užauginti tobulo žmogaus neugdant grožio jausmų. (Rabindranatas Tagorė)


• ​O groži, atrask save meilėje, o ne veidrodyje. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Tik tai, kas tikra, kas spindi savimi, o ne dirbtinumu, yra gražu. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Žiedas nesupranta savo grožio: ką lengvai gauna, tą lengvai ir atiduoda. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Aštrus, bet ribotas protas kas žingsnis išsiveržia į priekį, tačiau pažengti į priekį negali. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Būti nuoširdžiam lengva, kai neketini sakyti visos tiesos. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Jeigu uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Laimingas tas, kurio garbė nėra didesnė už jo tiesą. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadinasi, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Žmogus bjauresnis už gyvulį, kai išgėręs pats tampa gyvuliu. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Žmogus negali griauti to, ko pats negali sukurti. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Jaunystė dažnai nesuvokia savo poelgių prasmės. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Jei tu lieji ašaras dėl to, kad nėra saulės, – tu per ašaras nepamatysi žvaigždžių. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Jeigu nori, kad tavo troškimai išsipildytų, stenkis juos apriboti. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Kas nori daryti gera – beldžiasi į duris, kas myli – randa jas atdaras. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Kas žiburį už nugaros neša – šešėlį meta prieš save. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Mano akys daug matė, tačiau nepavargo. Mano ausys girdėjo daug, bet trokšta daugiau. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Net ir ant smailiausios viršūnės dar yra vietos, todėl niekad nepaliauk siekęs aukštumų. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Niekada neperplauksite jūros, jei tik sėdėsite ir žiūrėsite į vandenį. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Rakštis gali būti ištraukta, tik jei žinai, kur ji yra. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Tam, kuris ilgai mąsto apie tai, kaip daryti gera, nelieka laiko būti geram. (Rabindranatas Tagorė)


• ​Tikėjimas – tai paukštis, kuris jaučia šviesą dar neišaušus. (Rabindranatas Tagorė)

Grįžti

Vinių lentos

=======================