Vinstonas Čerčilis
Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis - britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais. Jis laikomas vienu svarbiausiu vadovų Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Vinstonas Čerčilis gimė nedideliame Anglijos miestelyje netoli Vudstoko. Jo tėvas - žymus politikas lordas Rendolfas Čerčilis buvo Marlboro kunigaikščio Džono Spenserio Čerčilio sūnus. Motina - amerikiečių milijonieriaus Leonardo Džeromo dukra.
V. Čerčilis mokėsi uždarose mokyklose, taip pat ir Harrow mokykloje, kur mokėsi gana prastai, dažnai buvo baudžiamas už prastus rezultatus ir per mažas pastangas. Dėl nepriklausomo ir maištingo charakterio, kai kuriuos kursus kartojo keliskart, akademiniais pasiekimais nepasižymėjo, tačiau buvo mokyklos fechtavimosi čempionas.
1893 m. iš trečio karto įstojo į Karališkąją karo akademiją Sandherste. Nors tarp stojančiųjų buvo vienas paskutinių iš 102 kadetų, po dvejų metų jau buvo aštuntas pagal pažangumą. Vėliau paskirtas jaunesniuoju leitenantu husarų kavalerijoje.1895 m. išvyko į Kubą kaip karinis stebėtojas, iš ten rašė straipsnius savaitraščiui „Saturday Review".
Būdamas politiko sūnus, V. Čerčilis greitai ir pats įsitraukė į politiką, pradėdamas sakyti kalbas XIX amžiaus dešimtojo dešimtmečio Konservatorių partijos susirinkimuose.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, V. Čerčilis vėl buvo Pirmasis admiraliteto lordas, atsakingas už karinį laivyną. 1940 metais Čerčilis paskirtas premjeru ir suformavo daugiapartinę vyriausybę. Būdamas ministru pirmininku, jis sukūrė naują - Gynybos ministro postą. Jo uždegančios kalbos buvo labai svarbios kare kovojančiai Jungtinei Karalystei.
V. Čerčilio draugystė su Franklinu D. Ruzveltu užtikrino karinės įrangos ir medžiagų tiekimą Atlanto vandenynu, kai įranga buvo vežama net ir Didžiajai Britanijai neišgalint susimokėti.
V. Čerčilis 1946 m. kovą Fultone pasakė savo garsiąją kalbą, kurią daugelis laiko Šaltojo karo paskelbimu. Joje buvo sakoma: „Nuo Štetino prie Baltijos iki Triestoprie Adrijos nusileidusi geležinė uždanga uždengė visą žemyną. Tokios senosios sostinės kaip Varšuva, Berlynas, Viena, Praha, Budapeštas, Belgradas,Bukareštas, Sofija ir kiti miestai bei jų žmonės yra atsidūrę Sovietų Sąjungos įtakoje".
1953 metais iš karalienės rankų gavo Keliaraiščio ordiną,- aukščiausią Anglijos apdovanojimą, o 1963 metais tapo JAV garbės piliečiu.
Vinstono Čerčilio mintys:
- Aš tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju. (Vinstonas Čerčilis)
- Socialistai mano, kad gauti pelną - nuodėmė. Aš manau, kad nuodėmė gauti nuostolius. (Vinstonas Čerčilis)
- Karts nuo karto žmogus atsitiktinai užkliūna už tiesos, bet dažniausiai jis atsikelia ir nužingsniuoja toliau. (Vinstonas Čerčilis)
- Kad uždegtum, visų pirma pats turi degti tuo jausmu. Kad pravirkdytum, visų pirma ašaros turi tekėti pačiam. Kad įtikintum, visų pirma pats turi tikėti. (Vinstonas Čerčilis)
- Tvirtai tikiu, kad šiandien mes esame savo likimo šeimininkai ir kad įstengsime nudirbti visus mūsų laukiančius darbus. Jeigu tikime savo reikalu ir tvirtai pasiryžome laimėti, pergalė nuo mūsų nenusigręš. (Vinstonas Čerčilis)
- Su kiekvienais metais vis labiau įsitikinu, kad protingiau ir teisingiau dėmesį sutelkti ties grožiu ir gėriu, stengiantis atsiriboti nuo blogio ir melo. (Vinstonas Čerčilis)
- Nugalėti sunkumai yra puikiai išnaudotos galimybės. (Vinstonas Čerčilis)
- Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo. (Vinstonas Čerčilis)
- Pesimistas mato sunkumų kiekvienoje galimybėje, optimistas bet kokiame sunkume įžiūri galimybę. (Vinstonas Čerčilis)
- Dar nė vienas žmogus, nurydamas piktus žodžius, nepakenkė savo skrandžiui. (Vinstonas Čerčilis)
- Mes gyvename iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame. (Vinstonas Čerčilis)
- Drąsa visiškai pelnytai laikoma svarbiausia žmogaus savybe. Nes tai yra savybė, kuri laiduoja visas kitas. (Vinstonas Čerčilis)
- Ramintojas - tai žmogus, kuris maitina krokodilą, tikėdamasis, kad šis jį suės paskutinį. (Vinstonas Čerčilis)
- Sėkmė būna dviejų tipų - pradinė ir galutinė. (Vinstonas Čerčilis)
- Sėkmės kelią sudaro daugybė nesėkmės atkarpų... Iki galo nueina tie, kurie nepraranda entuziazmo. (Vinstonas Čerčilis)
- Karas yra per daug svarbus dalykas, kad jį patikėtume kariams. (Vinstonas Čerčilis)
- Kiekvienas kvailys gali įžvelgti, kas yra negerai. Pabandykite pamatyti, kas yra gerai! (Vinstonas Čerčilis)
- Kuklus tas, kuris turi dėl ko kuklintis. (Vinstonas Čerčilis)
- Niekas nepajėgs pažeminti jūsų be jūsų sutikimo. (Vinstonas Čerčilis)
- Tobulėti - reiškia keistis, būti tobulam - reiškia keistis dažnai. (Vinstonas Čerčilis)
- Fanatikas yra asmuo, nenorintis keisti savo nuomonės, o norintis pakeisti subjektą. (Vinstonas Čerčilis)
- Niekada nestovėjau, kai galėjau sėdėti, ir niekada nesėdėjau, kai galėjau gulėti. (Vinstonas Čerčilis)
- Paplepėti visada geriau nei pakariauti. (Vinstonas Čerčilis)
- Visi dideli dalykai yra paprasti. Juos galima apibūdinti žodžiais: laisvė, teisybė, garbė, pareiga, gailestingumas, viltis. (Vinstonas Čerčilis)
- Istorija bus man palanki, nes aš ketinu apie ją rašyti. (Vinstonas Čerčilis)
- Nors ir esu pasiruošęs kankinio mirčiai, vis dėlto norėčiau tą momentą atidėti. (Vinstonas Čerčilis)
- Taisantysis neturi būti per daug artimas taisomajam. (Vinstonas Čerčilis)
- Požiūris - tai mažytis dalykėlis, kuris padaro didelį skirtumą. (Vinstonas Čerčilis)
- Drąsa yra tai, kas skatina atsistoti ir kalbėti. Drąsa taip pat yra tai, kas skatina atsisėsti ir klausytis. (Vinstonas Čerčilis)
- Aš laikau save optimistu. Neįsivaizduoju, kokia prasmė būti kuo nors kitu. (Vinstonas Čerčilis)
- Ir štai pamoka: niekada nepasiduokite... Niekada, niekada, niekada, niekada... Niekur, mažame ar dideliame, reikšmingame ar smulkiame - niekada nepasiduokite, išskyrus garbei ir geram skoniui liepiant. (Vinstonas Čerčilis)
Grįžti