Artūras Šopenhaueris

Artūras Šopenhaueris (vok. Arthur Schopenhauer) (1788-1860) – vokiečių filosofas. Gimė turtingo prekybininko Heinrich Floris Schopenhauer ir Johanna Troisner šeimoje. Devynerių metų A. Šopenhaueris buvo išsiųstas į Prancūziją, kur įgijo gerų prancūzų kalbos žinių. Kai sukako septyniolika metų, jis pradėjo lankyti verslo mokyklą Hamburge, kad galėtų perimti šeimos verslą. Po tėvo mirties 1805 m. A. Šopenhauerio motina tapo žymia noveliste. Jos dėka filosofas susižavėjo J. V. Goethe, Schlegel ir broliais Grimais.

Didžiausią įtaką jam turėjo upanišadų filosofija ir budizmas. Iš budizmo pasiėmė pasaulio pesimizmą, nirvaną, „aš ne aš“, mintis apie žmogiškos būties nemateriškumą. Dėl rytietiškos įtakos jo pažiūros yra etinės, estetinės ir ontologinės. Prioritetas teikiamas žmogaus vidiniams prioritetams, o išorinis pasaulis yra kančių buveinė. Filosofijos išeities taškas yra valia ir su ja susijusi kančia. Žmogui pasaulis duotas kaip vaizdinys, objektai – kaip juos sąlygoja subjektai. Pasaulio vidinė esmė atsiskleidžia subjekto savęs patyrime. Save patiriame ir kaip vaizdinį, ir kaip valią. Kūno veiksmai yra tik objektyvuoti valios aktai, taigi, giliausia esmė yra iracionalizuota valia. Valia yra nepažini realybė, pirminis pasaulio pradas, proto ir tvarkos priešingybė. Pasaulis yra vientisas, bet turi dvi puses ir mąstančiam žmogui jas atveria: regimąją ir neregimąją. Regima puse yra vaizdinys, o neregima – valia. Tai, ką mes vadiname tikrove yra regimybė, nes egzistuoja tik mūsų vaizdinyje. Anot A. Šopenhauerio, tikras pasaulis yra valios pasaulis.

Artūro Šopenhauerio mintys:

• Jaunystės požiūriu gyvenimas yra begalinė ateitis; senatvės – labai trumpa praeitis. (Artūras Šopenhaueris)


• Paskutiniai gyvenimo metai primena karnavalo pabaigą, kai nusiimamos kaukės. (Artūras Šopenhaueris)


• Mūsų laimei daug svarbiau tai, kas mes esame, o ne ką mes turime. Sveikas elgeta laimingesnis už sergantį karalių. (Artūras Šopenhaueris)


• Kiekvienas žmogus gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. (Artūras Šopenhaueris)


• Po mirties būsi tas, kas buvai prieš gimimą. (Artūras Šopenhaueris)


• Reikia, nugyventi ilgą gyvenimą ir pasenti, kad suprastum, koks jis trumpas. (Artūras Šopenhaueris)


• Iš asmeninių savybių linksmas būdas labiausiai padeda būti laimingiems. (Artūras Šopenhaueris)


• Tik linksmumas yra grynas laimės pinigas; visa kita – kredito bilietai. (Artūras Šopenhaueris)


• Kaip skaidriausios ugnys blanksta ir nyksta saulės šviesoje, taip protą, net genialumą ir grožį nustelbia širdies gerumas. (Artūras Šopenhaueris)


• Nėra geresnės priemonės atgaivinti protui už senovės klasikų skaitymą; vos tik paimi bent pusvalandžiui kurį nors jų į rankas – išsyk pasijunti atsigavęs, aprimęs, apsivalęs, pakylėtas ir sustiprėjęs, – tarsi būtum išsimaudęs tyrame šaltinyje. (Artūras Šopenhaueris)


• Vienas žmogus silpnas kaip apleistas Robinzonas, tik bendraudamas su kitais jis gali daug nuveikti. (Artūras Šopenhaueris)


• Žmogaus veidas pasako daugiau ir įdomesnių dalykų negu lūpos: lūpos pasako tik žmogaus mintį, veidas – prigimties mintį. (Artūras Šopenhaueris)


• Didžioji žmonijos visų sričių žinių dalis gyvuoja tik popieriuje, knygose – popierinėje žmonijos atmintyje. Todėl tik knygų sankaupa, biblioteka yra vienintelė žmonių giminės viltis ir nesunaikinama atmintis. (Artūras Šopenhaueris)


• Grožis – tai atviras rekomendacinis laiškas, iš anksto užkariaujantis širdį. (Artūras Šopenhaueris)


• Jei nenorite įsigyti priešų, stenkitės nerodyti savo pranašumo. (Artūras Šopenhaueris)


• Jeigu tik skaitoma ir skaitoma be atvangos, vėliau neapgalvojant, tai visa, kas perskaityta, neišleidžia šaknų ir didesne dalimi žūva. (Artūras Šopenhaueris)


• Jokie pinigai nebūna taip gerai panaudoti, kaip tie, kuriuos mums nusuko: už juos įsigyjame išminties. (Artūras Šopenhaueris)


• Kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas. (Artūras Šopenhaueris)


• Kiekvienas vaikas iš dalies yra genijus, o kiekvienas genijus – iš dalies vaikas. (Artūras Šopenhaueris)


• Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti. (Artūras Šopenhaueris)


• Mes dažnai plušame dėl dalykų, kurie pasirodo esą nebereikalingi, kai tik juos pagaliau pasiekiame. (Artūras Šopenhaueris)


• Nesakyk savo draugui to, ko neturi žinoti tavo priešas. (Artūras Šopenhaueris)


• Tai, ką žmonės vadina likimu, dažniausiai yra kvailystės, padarytos jų pačių. (Artūras Šopenhaueris)


• Talentas pataiko į taikinį, į kurį niekas kitas negali pataikyti; genijus pataiko į taikinį, kurio niekas kitas nemato. (Artūras Šopenhaueris)


• Tik ko nors netekę suvokiame vertę. (Artūras Šopenhaueris)


• Tuoktis – tai perpus sumažinti teises ir padvigubinti pareigas. (Artūras Šopenhaueris)


• Užuojauta gyvūnams yra taip žmogui būdinga, jog galima tvirtinti: tas, kuris žiaurus gyvūnams, negali būti geras žmogus. (Artūras Šopenhaueris)


• Vaistai negelbsti, jei dozė per didelė, taip pat peikimas ir kritika, kai peržengia teisingumo ribą. (Artūras Šopenhaueris)


• Vidutiniam žmogui rūpi laiką prastumti, o talentingasis stengiasi laiku pasinaudoti. (Artūras Šopenhaueris)


• Visų draugas nėra draugas nė vienam. (Artūras Šopenhaueris)

Grįžti

Vinių lentos

=======================