Leonardas da Vinčis

Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci) – brandžiojo italų renesanso architektas, tapytojas, skulptorius, mokslininkas, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, filosofas. Gimė 1452 m. balandžio 15 d. - notaro Pjero da Vinčio ir valstietės Katerinos šeimoje. 1466 metai - Leonardas da Vinčis tapo iškilaus tapytojo ir skulptoriaus Andrea Verokjo mokiniu ir pastarojo dirbtuvėse mokėsi piešimo, tapybos, lipdybos, projektavimo ir konstravimo. 1472 m. - Leonardas priimamas į Florencijos Šv. Luko dailininkų broliją.

1475 metai - Leonardą da Vinčj įkvepia Dantės „Dieviškoji komedija", jos įspūdžio paveiktas jis sukuria daug alegorinio siužeto piešinių. Jau 1480 metai - Leonardas da Vinčis Florencijoje įkuria ir savo studiją. 1482-1493 metai - Leonardas nuveikia milžinišką darbą, apmąstydamas ir įgyvendindamas idėją sukurti bronzinį paminklą Milano hercogui Sforcai. Molinį šio paminklo natūralaus dydžio modelį 1499 metais sunaikina prancūzų kariuomenė. 1482-1499 metai - pirmasis Milano periodas; Leonardas priimamas į Milano hercogo Ludoviko Moro rūmus karo inžinieriaus, architekto, skulptoriaus ir tapytojo pareigoms. Nepaprastai produktyvus Leonardo da Vinčio gyvenimo periodas, kurio metu jis tyrinėja ir padaro atradimus mechanikos, karo inžinerijos, fizikos, optikos, matematikos, geologijos, botanikos, perspektyvos, anatomijos, fiziologijos, astronomijos ir kosmologijos srityse, bando įgyvendinti atviro, kelių lygių miesto statybos idėją, taip pat tyrinėja garsųjį paukščio skrydį. 1495-1498 metai - Leonardas nutapo freską „Paskutinė vakarienė". 1506-1513 metai - Leonardas da Vinčis, baigęs tapyti „Moną Lizą", antrą kartą vyksta į Milaną, šį kartą dirbti Šarlio d'Ambuazo dvare.

1516 metai - Leonardas da Vinčis priima Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kvietimą ir kartu su savo mokiniais vyksta į Prancūziją, apsigyvena Ambuaze, Klu (Cloux) pilyje. 1519 m. balandžio 23 d. - Leonardas da Vinčis rašo savo testamentą, palikdamas visus dailės kūrinius, rankraščius ir knygas ištikimam savo mokiniui Frančeskui Melciui. 1519 m. gegužės 2 d. - Leonardo da Vinčio gyvenimo laikrodis sustoja.

Leonardo da Vinči mintys:

• Iš tiesų, tas, kuris nebrangina gyvenimo, nėra jo vertas. (Leonardas da Vinčis)


• Gamta niekada nelaužo savo įstatymų. (Leonardas da Vinčis)


• Tada, kai aš maniau, kad mokausi gyventi, mokiausi mirti. (Leonardas da Vinčis)


• Garbė yra sąžiningo darbo rankose. (Leonardas da Vinčis)


• Tiek dorai pragyventa diena teikia ramų miegą, tiek naudingai pragyventas gyvenimas dovanoja ramią mirtį. (Leonardas da Vinčis)


• Išmintis – patirties duktė. (Leonardas da Vinčis)


• Tik prasmingai nugyventas gyvenimas yra ilgas. (Leonardas da Vinčis)


• Išties žmogus žvėrių karalius, nes žiaurumu jam niekas neprilygsta. Mes gyvename kitų gyvybės sąskaita, esame vaikščiojantys kapinynai! (Leonardas da Vinčis)


• Kas ginčijasi remdamasis autoritetu, tas panaudoja ne savo protą, o greičiau atmintį. (Leonardas da Vinčis)


• Klausk patarimo to, kuris moka nugalėti pats save. (Leonardas da Vinčis)


• Laimė atitenka tam, kuris daug dirba. (Leonardas da Vinčis)


• Mokslas – karvedys, praktika – kareiviai. (Leonardas da Vinčis)


• Nenaudojama geležis rūdija, stovintis vanduo sudūsta arba užšala, o žmogaus protas nenaudojamas nyksta. (Leonardas da Vinčis)


• Priešininkas, ieškantis jūsų klaidų, naudingesnis nei draugas, norintis jas nuslėpti. (Leonardas da Vinčis)


• Valgymas be malonumo virsta nuobodžia mityba, o mokslas be aistros teršia atmintį. Jis nebepajėgia suvokti to, ką praryja. (Leonardas da Vinčis)


• Vynas keršija girtuokliui. (Leonardas da Vinčis)


• Ar nematai, kad akis aprėpia visą pasaulio grožį? (Leonardas da Vinčis)


• Žiauriausios klaidos, dėl kurių kenčia žmonės, - tai jų pačių vaizdinių sukurtos klaidos. (Leonardas da Vinčis)


• Mano darbai - paprastos ir akivaizdžios patirties rezultatas. (Leonardas da Vinčis)


• Gamtoje niekas nevyksta be priežasties: rask priežastį, ir tau nebereikės patirties. (Leonardas da Vinčis)


• Kas turi laiko ir jo neišnaudoja, praranda draugą ir lieka be pinigų. (Leonardas da Vinčis)


• Niekada nepažadėk sau ir nedaryk to, kas pralaimint sukelia kūno kančias. (Leonardas da Vinčis)


• Sniego gniūžtė juo didesnė nuo užpustyto kalno ritosi, juo galingesnė tapo. (Leonardas da Vinčis)


• Įgytos žinios praverčia protui, nes jis galės atmesti tai, kas nereikalinga, ir pasilaikyti reikalingus dalykus. Neįmanoma ką nors mylėti arba nekęsti, kol apie tai neturime aiškios nuomonės. (Leonardas da Vinčis)


• Mes žinome, kad kitų klaidas dailėje pastebime geriau nei savąsias... Kad to išvengtum, patariu, jog tapydamas turėtum po ranka veidrodį ir jame dažnai žvilgčiotum į savo kūrinį. Pamačius jį atvirkščią, tavo paties paveikslas pasirodys tarsi kito meistro ranka tapytas, ir tu įvertinsi savo klaidas. (Leonardas da Vinčis)


• Būk pasiruošęs taip pat atidžiai išklausyti, ką priešai sako apie tavo kūrinį, kaip ir tai, ką sako draugai: jeigu tai tikrai draugas, jis - antrasis tu, o nepanašų į jį rasi prieše. Draugas taip pat gali klysti. (Leonardas da Vinčis)


• Laimė - būsena, kurią galima matyti tik ją patiriančiojo akimis. (Leonardas da Vinčis)


• Neįmanoma vienu metu kvėpuoti pro nosį ir pro burną. (Leonardas da Vinčis)


• Juk žinome, kaip smarkiai žmogus savo veikloje klysta, ir jei pats sau to nepripažįsti, bent jau atkreipk dėmesį į kitus ir mokykis iš svetimų klaidų. (Leonardas da Vinčis)


• Judesys yra viso gyvenimo stimulas. (Leonardas da Vinčis)


• Atgal nežiūri tas, kas žvelgia į žvaigždę. (Leonardas da Vinčis)

Grįžti

Vinių lentos

=======================