Aristotelis

Aristotelis – graikų filosofas, tyrinėtojas. Jis gimė 384 m. pr. m. e. Stageiroje, istorinėje Makedonijoje (dabartinė Graikijos Makedonijos provincija), Makedonijos karaliaus Aminto III dvaro gydytojo Nikomacho šeimoje. Tėvai mirė anksti, todėl augo globėjų šeimoje. 367 m. pr. m. e. 17-kos metų Aristotelis pradėjo lankyti Platono Akademiją Atėnuose.

Kartu su Sokratu ir Platonu yra laikomas įtakingiausiu mąstytoju Vakarų filosofijos istorijoje nepaisant to, kad dauguma jo spekulacijų vėliau buvo paneigta vėlesnių mokslininkų bei filosofų.

Aristotelis išgarsėjo savo teiginiu: „Platonas mano draugas, bet tiesa man brangesnė". Jo teigimu, realiai egzistuoja tik individualūs daiktai, nes vien jie egzistuoja patys savaime – jiems nereikia kokio nors pagrindo. Tik jie yra tai, kas vėliau pradėta vadinti substancija.

Aristotelis buvo ryškiausias senojo pasaulio filosofas, mokslininkas, jis laikomas logikos tėvu, įkūrė įrodymų teoriją, sukūrė mokslinį terminą, kuris tebegyvuoja ir šiandien.

Aristotelio mintys:

• Visų draugas – niekieno draugas. (Aristotelis)


• Geras elgesys nulemia žmogaus laimę. (Aristotelis)


• Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose. (Aristotelis)


• Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. (Aristotelis)


• Viską, ką darome, darome galvodami apie kažką kitą. (Aristotelis)


• Juk draugystė – tai bendravimas. Ir kaip žmogus elgiasi pats su savimi, taip elgiasi ir su savo draugu. (Aristotelis)


• Juokas slopina įtampą, nes jis yra poilsis. (Aristotelis)


• Draugystė – reikalingiausias dalykas gyvenime, nes niekas nenorėtų gyventi be draugų, net jeigu būtų pertekęs visų kitų gėrybių. (Aristotelis)


• Mes esame visa tai, ką nuolatos darome. Taigi tikras meistriškumas – ne veiksmas, o įprotis. (Aristotelis)


• Dauguma žmonių nori patirti gera, bet daryti gera jiems atrodo nenaudinga. (Aristotelis)


• Gyvenimui reikia judesių. (Aristotelis)


• Taurus žmogus vienodai elgiasi tiek laimėje, tiek nelaimėje. (Aristotelis)


• Mylėti – reiškia norėti kitam to, ką laikai gėrybe; be to, norėti ne savo labui, o to, kurį myli, ir stengtis pagal išgales suteikti jam tą gėrybę. (Aristotelis)


• Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina. (Aristotelis)


• Gėris visada priklauso nuo dviejų sąlygų: nuo įvairios veiklos galutinio tikslo tinkamo iškėlimo ir nuo tinkamų priemonių tam tikslui siekti parinkimo. (Aristotelis)


• Į didelį talentą visuomet įmaišyta beprotybės. (Aristotelis)


• Mylėti – tai linkėti artimui to, kas gera; ir tai iš meilės. (Aristotelis)


• Idealus žmogus džiaugiasi darydamas gera kitiems. (Aristotelis)


• Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami. (Aristotelis)


• Tas, kuris neišmoko paklusti, negali būti geras vadas. (Aristotelis)


• Kiekvienas žmogus atskirai ir visi kartu, galima sakyti, turi tam tikrą tikslą, kurio siekdami, jie kažką renkasi ir kažko vengia. (Aristotelis)


• Žmonės siekia garbės norėdami įsitikinti, kad jie patys yra jos verti. (Aristotelis)


• Pradžia – daugiau nei pusė viso darbo. (Aristotelis)


• Malonumų perteklius yra ištvirkimas. (Aristotelis)


• Verčiau tobulai padaryti dalelę darbo, negu prastai dešimteriopai daugiau. (Aristotelis)


• Gamta davė žmogui į rankas ginklą – intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų. (Aristotelis)


• Auklėjimui reikia trijų dalykų: gabumų, mokslo ir pratybų. (Aristotelis)


• Girtavimas – savotiška beprotybė. (Aristotelis)


• Maloniausi mums tie žodžiai, kurie suteikia kokių nors žinių. (Aristotelis)

Grįžti

Vinių lentos

=======================