Konfucijus

Konfucijus (tikrasis vardas Kong Čiu) kinų filosofas, mąstytojas gyvenęs 551 m.- 479 m. pr. Kr., kurio mokymai darė didelę įtaką kinų, japonų, korėjiečių, vietnamiečių civilizacijoms, kultūroms, filosofijai, visuomenėms.

Konfucijaus filosofijoje pabrėžiama individo ir valdžios moralė, teisingų socialinių santykių išlaikymas, teisingumas.

Konfucijaus mokymas išdėstytas veikale „Apmąstymai ir pašnekesiai“ surašytame jo mokinių. Konfucijui priskiriama ne vieno veikalo autorystė, tačiau istorikai abejoja, kad šie teiginiai atitinka tikrovę.

Konfucijus pabrėžė, kad savo mokyme ne išradinėja kažką naujo, o perduoda senovės išminčių mokymą. Jis iškėlė mokymosi, tobulėjimo svarbą. Konfucijus nesukūrė sistemingos gyvenimo ar visuomenės filosofijos. Jis skatino mokinius analizuoti save, nenuilstamai tyrinėti pasaulį, senuosius raštus, senovės moralines problemas susieti su dabartiniais politiniais įvykiais. Konfucijus gyveno politinio susiskaldymo, nuolatinių karų laikais, todėl vienas pagrindinių jo mokymo tikslų buvo suvienyti „pasaulį“ (t. y. Kiniją), atsatyti valstybėje tvarką. Jo manymu, valdovai turėtų valdyti per savo moralę, remdamiesi dorybe, o ne įstatymais, bausmėmis ar savo pačių kilme.

Konfucijaus mintys:

• Kas minkštai žengia, toli nueis. (Konfucijus)


• Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad tau darytų. (Konfucijus)


• Tik neištaisyta klaida yra klaida. (Konfucijus)


• Niekas taip lengvai neišveda žmogaus iš kelio ir pats iš jo neišeina kaip moteris. (Konfucijus)


• Valgyk prie savo stalo, lyg valgytum prie karaliaus stalo. (Konfucijus)


• Nuoskauda – niekas, jeigu ją pamiršti. (Konfucijus)


• Taurus žmogus nesišvaisto pažadais, o daro daugiau negu žadėjo. (Konfucijus)


• Kilnus žmogus reikalauja iš savęs, o prastuolis – iš kitų. (Konfucijus)


• Gyvenimas bet kur būna gražus, kai darnus žmonių tarpusavio santykiai. Kaip galima žmogų vadinti išmintingu, jeigu jis, galėdamas pasirinkti, apsistoja ne ten, kur žmones gerai sugyvena? (Konfucijus)


• Iš kur mes galime žinoti, kas yra mirtis, kol mes nežinome, kas yra gyvenimas. (Konfucijus)


• Nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo, kol tavo paties slenkstis nenuvalytas. (Konfucijus)


• Kilniam žmogui gėda, kai jo žodžiai pralenkia jo darbus. (Konfucijus)


• Kas rytą pasirinko teisingą kelią, tas vakare gali ramiai numirti. (Konfucijus)


• Mūsų didžiausias triumfas – ne tai, kad niekada nekrentame, o tai, kad kiekvieną kartą atsistojame iš naujo. (Konfucijus)


• Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj. (Konfucijus)


• Paprastai savus reikalus suprantame prasčiau nei svetimus. (Konfucijus)


• Sunku sugauti juodą katę tamsiame kambaryje, ypač jei jos ten nėra. (Konfucijus)


• Tam, kuris eina prieš Dangų, nepadės maldos dvasioms globėjoms. (Konfucijus)


• Šalyje, kur yra tvarka, veik ir kalbėk drąsiai. Šalyje, kur nėra tvarkos, veik drąsiai, bet kalbėk apdairiai. (Konfucijus)


• Pabandykite būti nors truputi geresni, ir jus pamatysite, kad nebegalėsite blogai pasielgti. (Konfucijus)


• Nesvarbu, kaip lėtai tu judi į priekį tol, kol visai nesustoji. (Konfucijus)


• Meilė gyvenimo prieskonis. Ji gali tai pasaldinti, bet taip pat ir persūdyti. (Konfucijus)


• Ko pats netrokšti, nedaryk kitam. (Konfucijus)


• Kas siekia pažinti išorinį pasaulį, tas galės džiaugtis, žiūredamas į vandenį. Kas rūpinasi doroviniu tobulumu, tas pasirinks kalnus. Vienas – nuolatos judantis, kitas sklidinas vidinės ramybės. Vienas džiugina įvairove, kitas pastovumu. (Konfucijus)


• Tūkstančio mylių kelionę pradeda vienas žingsnis. (Konfucijus)


• Tai, ką darysi šiandien, tą darysi ir rytoj. (Konfucijus)


• Šlovingiausi išliekame ne tada, kai išsilaikome neparkritę, o tada, kai parkritę atsikeliame. (Konfucijus)


• Net ir būdamas su dviem žmonėmis aš tikrai rasiu ko nors iš jų pasimokyti. Aš pasistengsiu sekti jų privalumais, o iš silpnybių mokysiuos. (Konfucijus)


• Aš nesutikau žmogaus, kuris be išlygų mylėtų gėrį, nesutikau ir tokio, kuris be išlygų nekęstų blogio. Kas iš tikrųjų myli gėrį, to jau neįmanoma pranokti. Kas iš tikrųjų neapkenčia blogio, tas elgiasi pagal doros nuostatas; jis vengia to, kas joms prieštarauja. Negi nėra žmonių, kurie įstengtų bent vieną dieną atsiduoti gėriui? Tokių žmonių tikriausiai yra, bet aš nė vieno nepažįstu. (Konfucijus)


• Be iškalbos, vien gražiai atrodant, šiandieniniame pasaulyje sunkoka išlikti. (Konfucijus)


• Kas nori būti nuolatos laimingas, turi pats dažnai keistis. (Konfucijus)


• Gera knyga, graži kalba gali būti naudinga ir padaryti daug gero, bet geras pavyzdys užvis naudingiausias. (Konfucijus)

Grįžti

Vinių lentos

=======================