Volteras
Volteras (kurio tikrasis vardas Fransua Mari Arujė (Francois Marie Arouet Voltaire), 1694–1778) – prancūzų rašytojas ir filosofas, vienas žymiausių Švietimo amžiaus atstovų.
Volteras gimė romantiškajame Paryžiuje. Tėvai buvo susyja su teise, motina teismo sekretorė, o tėvas notaras. Iš pradžių mokėsi Liudviko Didžiojo jėzuitų koledže, tačiau mokslai truko neilgai. 1704 m. palieptas tėvo pradėjo studijuoti teisę. Tačiau ambicijos buvo stipresnės už tėvų nurodymus. Teisės mokslus metė ir atsidėjo kūrybai.
Už raštus, kurie kritikavo karaliaus dvarą ir režimą 1716 m. buvo įkalintas Bastilijoje, o 1717 m. ištremtas. Po sėkmės susilaukusios tragedijos „Edipas“ premjeros tapo mėgstamu rūmų poetu. Karaliaus malone mėgavosi tol, kol vėl kilo nesutarimai 1726 m. privertę emigruoti į Angliją. Buvo persekiotas už „Filosofinius laiškus“ (1734), kuriuose gerai atsiliepė apie angliškąjį konstitucionalizmą, lygino jį su politiniu Prancūzijos absoliutizmu. 1733 m. dešimčiai metų pasitraukė į Lotaringiją, kur parašė reikšmingiausius savo veikalus. Kovojo už išmintį, žmogaus teises bei religinę toleranciją. Nepripažino metafizikos ir misticizmo, buvo artimasempirizmui. Volteras abejojo valios laisve, smerkė absoliutizmą, fanatizmą. 1745 m. suteiktas Prancūzijos istoriografijos titulas, priimtas į Prancūzų akademiją.
Jo protas pasižymėjo ne tiek originalumu, kiek nepaprastu nuovokumu. Dorovės požiūriu jį galima priskirti gana komplikuotam tipui: nežabotos asmeninės ambicijos, kerštingumas, tuštybė ir savanaudiškumas derėjo su nuoširdžia atjauta ginant visuomenės teises bei giliu teisingumo jausmu. Jo veikla buvo humanitarinė, bet sykiu ir destruktyvi. Tad vieni jį laikė šėtono įsikūnijimu, kiti garbino kaip didžiausią žmonijos geradarį.
Voltero mintys:
- Žmonės lengvai tiki tuo, ko aistringai trokšta. (Volteras)
- Rojus ten, kur aš esu. (Volteras)
- Mylėk tiesą, bet atleisk klaidą. (Volteras)
- Pavydas – širdies nuodai. (Volteras)
- Aistros – tai vėjai, pučiantys į laivo bures. Kai kada jie paskandina jį, bet be jų jis negalėtų plaukti. Viskas pasaulyje pavojinga – ir viskas būtina. (Volteras)
- Moterys visada domisi beprotybėmis, kurių priežastis yra meilė. (Volteras)
- Be galo menki žmonės kupini begalinio išdidumo. (Volteras)
- Tas, kas nemyli laisvės ir tiesos, gali tapti galingu žmogumi, bet didžiu netaps niekados. (Volteras)
- Kuo ilgiau galvosime apie savo nesėkmę, tuo smarkiau ji mus žeis. (Volteras)
- Neturint ką pasakyti, visada kalbama prastai. (Volteras)
- Tikroji narsa atsiskleidžia nelaimėje. (Volteras)
- Draugystės akys retai klysta. (Volteras)
- Viltis pasveikti – pusė pasveikimo. (Volteras)
- Pirmas žingsnis... kurį žengiame šiame gyvenime, yra tas, nuo kurio priklauso visas tolesnis mūsų gyvenimas. (Volteras)
- Kiek nesąmonių pasako žmonės vien norėdami pasakyti ką nors nauja. (Volteras)
- Meilė – stipriausia iš visų aistrų, nes ji tuo pačiu metu užvaldo galvą, širdį ir kūną. (Volteras)
- Tik silpnieji daro nusikaltimus: stipriam ir laimingam jie nereikalingi. (Volteras)
- Auklėjant gabumai ugdomi, bet ne kuriami. (Volteras)
- Mokėti daug kalbų – tolygu turėti vienai spynai daug raktų. (Volteras)
- 20 metų reikia žmogui pasireikšti, 30 amžių prireikė ištirti jo sandarai. Amžinybės reikia pažinti jo sielai. Bet vienos minutės pakanka jam sunaikinti. (Volteras))
- Skaitydami autorius, kurie gražiai rašo, įprantame gražiai kalbėti. (Volteras)
- Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. (Volteras)
- Pakako, kad vienas vyras įsimylėtų moterį, ir pasaulis tapo toks, koks yra. (Volteras)
- Smarkus pavydas pridaro daugiau nusikaltimų už gobšumą ir garbės troškimą. (Volteras)
- Gražu būti kukliam, bet nedera būti abejingam. (Volteras)
- Ilgi ginčai įrodo, kad tai, dėl ko ginčijamasi, neaišku jiems patiems. (Volteras)
- Niekam tikęs tas, kuris tinka tik sau pačiam. (Volteras)
- Kiekvienas šeimos tėvas turi būti šeimininku savo, o ne kaimyno namuose. (Volteras)
- Knygos – mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį. (Volteras)
- Tobulumas pasiekiamas lėtais žingsneliais, jis reikalauja laiko rankos. (Volteras)
- Mes mieliau pripažįstame savo elgesio klaidas negu mąstymo. (Volteras)
Grįžti